10 neigiamiausių žemės ūkio padarinių aplinkai

Žemės ūkis daro didžiulę įtaką žemei. Šiame straipsnyje aptarsime 10 neigiamiausių žemės ūkio padarinių aplinkai.  

Metams bėgant, daugelis su žemės ūkiu susijusios aplinkosaugos problemos didėjo ir sparčiai auga. Tačiau kai kurios problemos gali gilėti lėčiau nei praeityje, o kai kurios netgi gali būti panaikintos.

Augalininkystė ir gyvulininkystė daro didelį poveikį platesnei aplinkai. Jie yra pagrindiniai šaltiniai vandens tarša iš nitratų, fosfatų ir pesticidų.

Jie taip pat yra pagrindiniai antropogeniniai šaltiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų metano ir azoto oksido ir labai prisideda prie kitų rūšių oro ir vandens taršos.

Žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos mastai ir metodai yra pagrindinės pasaulio praradimo priežastys biologinė įvairovė. Bendros visų trijų sektorių išorinės sąnaudos gali būti didelės.

Žemės ūkis taip pat turi įtakos jo ateities pagrindui dėl žemės degradacijos, įdruskėjimo, per didelio vandens gavybos ir pasėlių bei gyvulių genetinės įvairovės mažinimo. Tačiau ilgalaikes šių procesų pasekmes sunku kiekybiškai įvertinti.

Taikant tvaresnius gamybos metodus, neigiamas žemės ūkio poveikis aplinkai gali sumažėti. Iš tiesų, kai kuriais atvejais žemės ūkis gali atlikti svarbų vaidmenį juos panaikinant, pavyzdžiui, kaupiant anglį dirvožemyje, didinant vandens infiltraciją ir išsaugant kaimo kraštovaizdį bei biologinę įvairovę.

Žemės ūkio poveikis aplinkai apima įvairius veiksnius: dirvožemį, vandenį, orą, gyvūnus, dirvožemio įvairovę, žmones, augalus ir patį maistą.

Žemės ūkis prisideda prie kelių aplinkosaugos problemų, kurios sukelti aplinkos degradaciją, Įskaitant klimato kaita, miškų naikinimas, biologinės įvairovės nykimas, negyvosios zonos, genų inžinerija, drėkinimo problemos, teršalai, dirvožemio degradacija ir atliekos.

Dėl žemės ūkio svarbos pasaulinėms socialinėms ir aplinkos sistemoms tarptautinė bendruomenė įsipareigojo didinti maisto gamybos tvarumas kaip dalis tvaraus vystymosi tikslo 2, kuris yra „Pabaigti badą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir geresnę mitybą bei skatinti tvarus žemės ūkis“.

Jungtinių Tautų aplinkos programos 2021 m. ataskaitoje „Taikos su gamta sudarymas“ pabrėžta, kad žemės ūkis yra varomoji jėga ir pramonė, kuriai gresia aplinkos blogėjimas.

10 Neigiamas žemės ūkio poveikis aplinkai

Žemės ūkis žmonijai ir žemės ūkio pramonei suteikė daug naudos, įskaitant didesnį našumą ir efektyvumą. Tačiau tai taip pat turėjo neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Cheminių trąšų ir pesticidų naudojimas lėmė dirvožemio degradacija, vandens taršair biologinės įvairovės mažinimas.

Žemės ūkis buvo praktikuojamas šimtus metų, suteikiant darbo, maisto ir gyvenimo būtinumo didžiajai pasaulio daliai. Didėjant maisto paklausai, žemės ūkis taip pat klesti ir palaipsniui didėja žemės ūkio paskirties žemės paklausa.

Tačiau, be teigiamų žemės ūkio aspektų, yra keletas neigiamų žemės ūkio padarinių aplinkai, kurie kelia rimtų problemų tvariai aplinkai.

Toliau pateikiamas neigiamas žemės ūkio poveikis aplinkai

• Vandens tarša
• Oro tarša
• Žemės degradacija
• Dirvožemio erozija
• Biologinės įvairovės spaudimas
• Natūralios floros ir faunos naikinimas
• Poveikis klimato kaitai
• Natūralių rūšių naikinimas
• Požeminio vandens sumažėjimas
• Miškų kirtimas

1. Vandens tarša

Vandens tarša yra didelis žemės ūkio praktikos poveikis. Žemės ūkio operacijos ir praktika, pvz., netinkamas vandens tvarkymas ir drėkinimas, daugiausia teršia vandenį dėl paviršinio ir požeminio vandens nuotėkio.

Ši tarša žemės ūkio atliekomis yra pagrindinė problema beveik visose išsivysčiusiose šalyse ir, vis dažniau, daugelyje besivystančių šalių.

Pernelyg naudojant trąšas ir pesticidus, į mūsų ežerus, upes ir galiausiai požeminį vandenį patenka daug kenksmingų medžiagų, dėl kurių plačiai užteršiami vandens keliai ir gruntiniai vandenys bei pablogėja vandens kokybė.

Trąšų ir pesticidų tarša atsiranda, kai jų išberiama daugiau, nei gali sugerti augalai, arba kai jie nuplaunami arba nupučiami nuo dirvožemio paviršiaus prieš juos įterpiant.

Gausus azoto ir fosfatų kiekis gali išsiplauti į gruntinius vandenis arba nutekėti į vandens kelius. Šis maistinių medžiagų perteklius sukelia ežerų, rezervuarų ir tvenkinių eutrofikaciją, o tai lemia dumblių sprogimą, kuris slopina kitus vandens augalus ir gyvūnus.

Insekticidai, herbicidai ir fungicidai taip pat plačiai naudojami daugelyje išsivysčiusių ir besivystančių šalių, užteršdami gėlą vandenį kancerogenais ir kitais nuodais, kurie veikia žmones ir daugelį laukinės gamtos formų. Pesticidai taip pat mažina biologinę įvairovę, nes naikina piktžoles ir vabzdžius, taigi ir paukščių bei kitų gyvūnų maisto rūšis.

Be to, dirvožemio erozija ir nuosėdos vienodai užteršia vandenį, daro jį nešvarų ir padidina jo drumstumą.

2. Oro tarša

Žemės ūkis taip pat yra šaltinis oro tarša. Tai yra pagrindinis antropogeninio amoniako šaltinis. Apie 40 %, 16 % ir 18 % pasaulinių išmetamųjų teršalų susidaro atitinkamai dėl gyvulių, mineralinių trąšų biomasės deginimo ir pasėlių likučių.

Prognozės rodo, kad iki 2030 m. besivystančių šalių gyvulininkystės sektoriaus amoniako ir metano emisija gali būti bent 60 procentų didesnė nei dabar.

Tikėtina, kad ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse žemės ūkio išmetamas amoniakas ir toliau didės, nes amoniakas rūgština dar labiau nei sieros dioksidas ir azoto oksidai.

Tai yra viena iš pagrindinės rūgštaus lietaus priežastys, kuri kenkia medžiams, rūgština dirvožemį, ežerus ir upes bei kenkia biologinei įvairovei. Gyvulių prognozės rodo, kad amoniako išmetimas iš gyvūnų išmatų padidės 60 %. Augalų biomasės deginimas taip pat yra pagrindinis oro teršalų, įskaitant anglies dioksidą, azoto oksidą ir dūmų daleles, šaltinis.

Manoma, kad žmogaus veikla yra atsakingi už maždaug 90 % biomasės deginimo, daugiausia dėl tyčinio miško augmenijos deginimas kartu su miškų kirtimu ir ganyklų bei pasėlių liekanomis siekiant skatinti ataugimą ir naikinti kenkėjų buveines.

3. Žemės degradacija

Žemės degradacija yra vienas rimčiausių neigiamų žemės ūkio padarinių aplinkai. Tai kelia didelį pavojų žemės ūkio tvarumui ir padidina vandens bei dirvožemio eroziją lietaus ir tekančio vandens metu.

Maždaug 141.3 milijono hektarų pasaulio žemės susiduria su rimtomis erozijos problemomis dėl nekontroliuojamo miškų naikinimo, per didelio ganymo ir netinkamos kultūros praktikos.

Šalia upių, maždaug 8.5 milijono hektarų žemės, kylantis požeminio vandens lygis neigiamai veikia žemės gebėjimą išlaikyti augalus ir leidžia taikyti auginimo metodus. Panašiai dėl intensyvaus žemdirbystės ir dažnesnio drėkinimo dirvožemio uždruskėjimo, užmirkimo ir pan.

Kita vertus, dėl dirvožemio degradacijos blogėja dirvožemio kokybė, dirvožemio biologinė įvairovė ir pagrindinės maistinės medžiagos, o tai turi įtakos pasėlių produktyvumui. Kai kurie bendri dirvožemio degradacijos veiksniai yra įdruskėjimas, užmirkimas, per didelis pesticidų naudojimas, dirvožemio struktūros ir derlingumo praradimas, dirvožemio pH pokyčiai ir erozija.

Dirvožemio erozija yra vienas iš pagrindinių dirvožemio degradacijos veiksnių, dėl kurio prarandamas labai derlingas viršutinis dirvožemio sluoksnis, kuris yra pagrindinė žemės ūkio ir augalininkystės sudedamoji dalis.

Dirvožemio degradacija taip pat smarkiai paveikia dirvožemio mikrobų bendruomenes, kurios daugiausia dalyvauja natūralioje maistinių medžiagų apykaitos procese, ligų ir kenkėjų kontrolėje bei dirvožemio cheminių savybių transformavime.

4. Dirvos erozija

Dirvožemio erozija užsiima viršutinio dirvožemio sluoksnio pašalinimu dėl vandens ar vėjo poveikio, dėl ko pablogėja dirvožemis. Eroziją sukelia daug įvairių veiksnių; tačiau netinkamas dirvožemio valdymas, įskaitant įdirbimą, laikui bėgant gali sukelti didelę eroziją.

Šie poveikiai apima tankėjimą, dirvožemio struktūros praradimą, maistinių medžiagų degradaciją ir dirvožemio druskingumą. Dirvožemio erozija yra pagrindinė grėsmė aplinkai tvarumui ir produktyvumą, o tai daro šalutinį poveikį klimatui.

Erozija sukelia pagrindinių maistinių medžiagų (azoto, fosforo, kalio ir kalcio), būtinų žemės ūkio gamybai, trūkumą.

Taigi reikia tinkamos ir tinkamos žemės ūkio praktikos, kad būtų išvengta šio neigiamo poveikio dirvožemiui dėl erozijos.

5. Biologinės įvairovės spaudimas

Biologinės įvairovės nykimas dėl žemės ūkio metodų ir toliau nemažėja net tose šalyse, kuriose gamta labai vertinama ir saugoma. Dėl didėjančios žemės ūkio komercializavimo nyksta arba išnyksta įvairūs augalai ir gyvūnai.

Ūkininkai pirmenybę teikia derlingų kultūrų auginimui, siekdami didesnio pelno, todėl mažėja mažiau pelningų kultūrų auginimas ir dėl to prarandama keletas

Pesticidai ir herbicidai, naudojami žemės ūkyje, tiesiogiai sunaikina daug vabzdžių ir nepageidaujamų augalų bei mažina gyvulių maisto atsargas. Taigi biologinės įvairovės nykimas neapsiriboja žemės ūkio plėtros etapu, bet tęsiasi dar ilgai. Ji nesumažėja net išsivysčiusiose šalyse, kur gamta labai vertinama ir saugoma.

Kai kurios paveiktos gyvybės formos gali būti svarbios dirvožemio maistinių medžiagų perdirbėjos, pasėlių apdulkintojai ir kenkėjų plėšrūnai. Kiti gali būti pagrindinis genetinės medžiagos šaltinis, skirtas naminiams augalams ir gyvuliams gerinti.

Per ateinančius tris dešimtmečius biologinei įvairovei kylantis spaudimas bus prieštaringų tendencijų rezultatas. Be to, monokultūra gali sumažinti biologinę įvairovę ir padidinti ekonominę riziką ūkininkams.

Pakartotinai sodinant tą patį derlių tame pačiame plote, dirvožemis gali išeikvoti maistines medžiagas, todėl laikui bėgant jis tampa mažiau derlingas. Dėl to taip pat gali padaugėti kenkėjų ir ligų, kurios nukreiptos į konkrečią kultūrą.

Biologinės įvairovės nykimas dėl monokultūrinio ūkininkavimo gali turėti didelių pasekmių ekosistemoms ir maisto saugumui. Todėl labai svarbu apsvarstyti tvarią žemės ūkio praktiką, kuri skatina biologinės įvairovės išsaugojimas kartu užtikrinant maisto saugumą.

6. Natūralios floros ir faunos naikinimas

Flora ir fauna yra gamtos dalis. Dirvožemyje gyvena daug mikroorganizmų ir kitų gyvūnų, pavyzdžiui, sliekų. Dėl plačiai naudojamų cheminių medžiagų, tokių kaip herbicidai ir pesticidai, ši natūrali gyvoji sistema yra paveikta.

Dirvožemyje esančios bakterijos linkusios sunaikinti atliekas ir padidinti dirvožemio derlingumą. Tačiau kai pakeičiamas pH, jie negali išgyventi; tai veda prie aplinkos įvairovės ir pusiausvyros sunaikinimo.

7. Poveikis klimato kaitai

Žemės ūkis daro didelę įtaką pasaulio klimatui; jis gali tarnauti ir kaip šaltinis, ir kaip kriauklė. Žemės ūkis kaip šaltinis reiškia, kad jis yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas, metanas ir azoto oksidas, išmetimo šaltinis.

Jis išskiria didelius anglies dioksido kiekius deginant biomasę, daugiausia miškų naikinimo vietose ir pievose, todėl klimato kaita.

Remiantis tyrimais, žemės ūkis išmeta iki pusės visų metano emisijų. Nors atmosferoje išsilaiko trumpiau, metanas šildo apie 20 kartų stipresnį nei anglies dioksidas, todėl yra pagrindinis trumpalaikis veiksnys. globalinis atšilimas.

Dabartinis metinis antropogeninis išmetamųjų teršalų kiekis yra apie 540 milijonų tonų ir kasmet didėja maždaug 5 procentais. Vien tik gyvuliai išmeta maždaug ketvirtadalį metano išmetimo dėl žarnyno fermentacijos ir išmatų irimo.

Augant gyvulių skaičiui, o gyvulių auginimui tampant vis pramoniniu, prognozuojama, kad iki 60 m. mėšlo gamyba padidės apie 2030 proc.

Metano emisija iš gyvulių gali padidėti ta pačia dalimi. Gyvuliai išmeta apie pusę antropogeninių teršalų.

Drėkinamų ryžių auginimas yra kitas pagrindinis žemės ūkio metano šaltinis, kuris sudaro maždaug penktadalį visų antropogeninių išmetamų teršalų. Prognozuojama, kad iki 10 m. drėkinamiems ryžiams naudojamas plotas padidės apie 2030 proc.

Tačiau išmetamųjų teršalų kiekis gali augti lėčiau, nes vis didesnė ryžių dalis bus auginama geriau kontroliuojant drėkinimą ir maistinių medžiagų valdymą, o gali būti naudojamos ryžių veislės, kurios išskiria mažiau metano.

Žemės ūkis yra pagrindinis kitos svarbos šaltinis šiltnamio dujos, azoto oksidas. Tai susidaro dėl natūralių procesų, tačiau jį sustiprina azoto trąšų išplovimas, garavimas ir nutekėjimas bei javų likučių ir gyvulinių atliekų skaidymas. Prognozuojama, kad iki 50 metų žemės ūkio išmetamas azoto oksido kiekis išaugs 2030 procentų.

Be to, šiuolaikinės žemės ūkio praktikos, tokios kaip sintetinių trąšų naudojimas, žemės dirbimas ir kt., taip pat išskiria amoniaką, nitratus ir daugybę kitų sintetinių cheminių medžiagų likučių, kurie labai veikia gamtos išteklius, tokius kaip vanduo, oras, dirvožemis ir biologinė įvairovė.

8. Natūralių rūšių naikinimas

Kiekvienas regionas turi savo augalų, tokių kaip kviečiai ir grūdai, rinkinį. Nors tai tos pačios rūšys, įvairiose srityse jos skiriasi. Į lauką atėjus sėklų įmonėms, natūralios rūšys nyksta.

Sėklų įmonės diegia biotechnologijų metodus, kad padidintų atsparumą ligoms, atsparumą sausroms ir kt. Tai darydami ūkininkai tampa priklausomi nuo šių sėklų.

Natūralios sėklos daug kur išnyko. Šios įmonės pagamintos sėklos gali duoti didelį derlių. Tačiau šių pasėlių sėklos nėra pakankamai stiprios, kad sudygtų, jei pasėtos atgal į dirvą kitam derliui. Taigi, prarandamos natūralios rūšys ir natūralios auginimo priemonės.

9. Požeminio vandens sumažėjimas

Dėl miškų naikinimo sumažėjus lietaus ir upių drėkinimo vandens tiekimui, ūkininkai naudojasi vamzdžių šuliniais arba gręžiniais, kad laistytų savo pasėlius požeminiu vandeniu.

Kai požeminis vanduo nuosekliai naudojamas, požeminio vandens lygis sumažėja. Taigi, kaip teigia PSO, požeminio vandens kiekis visame pasaulyje mažėja.

10. Miškų naikinimas

Miškų naikinimas yra plataus masto pasaulio miškų kirtimas ir kirtimas, kuris galiausiai sukelia didelę žalą jų buveinei.

Dėl didėjantis gyventojų skaičius, dėl kurio išaugo maisto paklausa, ūkininkams reikia didelių žemės plotų, kad užaugintų daugiau pasėlių, kad patenkintų didėjančią paklausą; todėl miškų kėsinimosi ir naikinimo problema nuolat iškyla.

Taigi ūkininkai kėsinasi į šalia esančius miškus, jei tokių yra, ir iškerta medžius. Tai daroma siekiant padidinti apdirbamos žemės plotą. Tai darant kai kuriose šalyse miškų plotas smarkiai sumažinamas nuo minimalaus rekomenduojamo 30 % visos miškams skirtos žemės masės.

Išvada

Neigiamas žemės ūkio poveikis aplinkai yra sudėtingas klausimas. Viena vertus, šiuolaikinė žemės ūkio technika, tokia kaip tvarus ūkininkavimo metodas, padidino maisto gamybos efektyvumą, sutaupė laiko ir sumažino išlaidas.

Tai taip pat padidino pasėlių produktyvumą ir sumažino vandens, trąšų ir pesticidų naudojimą. Todėl, siekiant tausoti aplinką, svarbu atidžiai apsvarstyti tvaraus ūkininkavimo metodų įgyvendinimą.

Rekomendacijos

• 18 nuostabių aplinkai nekenksmingų medžiagų drabužiams
  .
• 24 Poveikio aplinkai vertinimo svarba
  .
• 7 padangų smulkinimo nauda aplinkai
  .
• 6 Degimo medienos poveikis aplinkai
  .
• Aplinkosaugos studijų stipendijos: įgalinkite studentus keistis