12 blogiausių kietųjų atliekų poveikio aplinkai

Kietųjų atliekų poveikis aplinkai gali būti drastiškas, nepakeliamas visų lygių aplinkos ir visos žemės gyventojams.

Svarba ir būtinybė kietųjų atliekų tvarkymas niekada negali būti per daug sureikšminamas siekiant aplinkos tvarumo. Kietosios atliekos yra įvairių šaltinių, todėl lengvai susidaro labai dideli kiekiai. Tačiau prieš eidami toliau, pažvelkime į kietųjų atliekų reikšmę ir kategorijas.

Kietosios atliekos – tai kietos būsenos medžiagos, kurios yra išmetamos ir dabartiniam naudotojui laikomos nebenaudingomis arba nereikalingomis. Kietosios atliekos gali būti įvairių formų, įskaitant buitines šiukšles, Pramoninės atliekos, statybinės nuolaužos, žemės ūkio atliekųIr daugiau.

Kietųjų atliekų tvarkymas skirstomas į dvi pagrindines kategorijas;

• Savivaldybės Kietosios atliekos: Jie susidaro iš namų ūkių, komercinių įstaigų ir įstaigų. Tai apima kasdienius daiktus, pvz., pakuotes, maisto atliekas, drabužius, prietaisus, baldus ir, tiesą sakant, viską, kas yra išmesta iš šių komunalinių šaltinių.
• Kietosios pramonės atliekos: Į šią kategoriją įeina tokios medžiagos kaip metalo laužas, chemikalai ir gamybos šalutiniai produktai.

Kietųjų atliekų poveikis aplinkai yra prastas arba ne kietųjų atliekų tvarkymo technologija ir praktika.

Kietųjų atliekų tvarkymas apima šių medžiagų surinkimą, transportavimą, šalinimą ir perdirbimą arba apdorojimą, siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Nuo paprastos atliekų rūšiavimo technikos iki įvairių sudėtingų perdirbimo būdų – visa tai labai padeda sumažinti atliekų pėdsakus artimiausioje aplinkoje ir taip sumažinti jų poveikį mūsų sveikatai ir socialinei gerovei.

Taigi, be papildomų rūpesčių, pažiūrėkime į blogiausią kietųjų atliekų poveikį aplinkai, kai jos netinkamai tvarkomos.

Kietųjų atliekų poveikis aplinkai

Kietųjų atliekų poveikis aplinkai gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip atliekų sudėtis, šalinimo būdai ir vietos sąlygos.

Žemiau pateikiamas platus kietųjų atliekų poveikio aplinkai spektras;

• Oro tarša
• Metano emisija
• Toksiškas cheminis išplovimas
• Vandens kūno užterštumas
• Dirvožemio degradacija
• Požeminio vandens tarša
• Biologinės įvairovės praradimas
• Ilgalaikis ekologinis poveikis
• Ekologinis disbalansas
• Klimato kaitos indėlis
• Išteklių išeikvojimas
• Estetinis ir vizualinis išsekimas

1. Oro tarša

Oro tarša Susijusios su kietosiomis atliekomis pirmiausia atsiranda dėl atliekų deginimo ir organinių atliekų skaidymo sąvartynuose.

Deginant kietąsias atliekas, į orą išsiskiria įvairūs teršalai, įskaitant kietąsias daleles, anglies monoksidą, sieros dioksidą ir azoto oksidus. Šie teršalai gali turėti neigiamą poveikį oro kokybė, prisideda prie žmonių kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių sistemos problemos.

Prastai tvarkoma atliekų šalinimo praktika, pvz., atviras atliekų deginimas, gali išleisti daugybę atliekų toksiškos medžiagos į orą, dar labiau paaštrėdama oro kokybės problemas.

Oro taršos kietosiomis atliekomis poveikis yra ne tik lokalus, bet gali paveikti ir platesnius regionus, todėl aplinka ir sveikatos problemos.

2. Metano emisija

Metanas yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, turinčios dar didesnį globalinio atšilimo potencialą nei anglies dioksidas per trumpą laiką. Šios dujos laikomos a sąvartyno dujos nes didžioji dalis su žmonėmis susijusių metano emisijų patenka iš sąvartynų.

Kai biologiškai skaidžios arba organinės kietosios atliekos yra anaerobiškai skaidomos sąvartynuose, mikroorganizmai gamina metaną kaip šalutinį produktą.

Metano išmetimas iš sąvartynų prisideda prie klimato kaitos, nes sulaiko šilumą Žemės atmosferoje. Nors metano išmetimas iš kietųjų atliekų yra natūrali skilimo proceso dalis, prastai tvarkomuose sąvartynuose gali susidaryti dideli kiekiai.

Be savo vaidmens klimato kaitai, metanas kelia susirūpinimą dėl saugos, nes yra degus ir gali sukelti sprogimo sąlygas uždarose patalpose.

3. Toksiškas cheminis išplovimas

Toksiškas cheminis išplovimas yra kritinis poveikis aplinkai, susijęs su kietosiomis atliekomis. Kai pavojingos medžiagos ir cheminės medžiagos atliekose susimaišo su vandeniu, jos gali išsiplauti į aplinkinį dirvožemį ir gruntinius vandenis.

Šis procesas kelia didelį pavojų ekosistemoms, užteršia vandens šaltinius ir gali pakenkti vandens gyvybei bei žmonių sveikatai.

Netinkama šalinimo praktika, pvz., pavojingų atliekų išmetimas į sąvartynus be tinkamų izoliavimo priemonių, gali sustiprinti toksiškų cheminių medžiagų išplovimą.

Laikui bėgant šie išplauti teršalai gali migruoti per dirvožemį ir pasiekti požeminius vandenis, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių aplinkai.

4. Vandens kūno užterštumas

Vandens telkinio užterštumas yra didelis kietųjų atliekų poveikis aplinkai. Netinkamas kietųjų atliekų šalinimas ir tvarkymas gali užteršti vandens telkinius, tokius kaip upės, ežerai ir vandenynai.

Kai atliekos nėra tinkamai sulaikomos ar neapdorojamos, teršalai gali išsiplauti į netoliese esančius vandens šaltinius arba per lietingus atvejus nutekėti.

Kietųjų atliekų teršalai, įskaitant chemines medžiagas, sunkiuosius metalus ir organinius junginius, gali neigiamai paveikti vandens kokybę ir vandens ekosistemas. Šie teršalai kelia pavojų vandens organizmams, sutrikdo jų sveikatą ir buveines.

Be to, vandens telkinių užteršimas gali įtakos žmonių sveikatai jei užteršto vandens šaltiniai naudojami gėrimui, poilsiui ar drėkinimui.

5. Dirvožemio degradacija

Netinkamas kietųjų atliekų šalinimas ir tvarkymas gali pabloginti dirvožemio kokybę. Pavojingos cheminės medžiagos ir teršalai iš atliekų gali prasiskverbti į dirvožemį, neigiamai paveikti jo struktūrą, sudėtį ir derlingumą.

Šis degradavimas gali trukdyti augalų augimui, sutrikdyti maistinių medžiagų ciklus ir sukelti ilgalaikių pasekmių aplinkai.

Dirvožemio degradacijos prevencija apima tinkamos atliekų tvarkymo praktikos įgyvendinimą, įskaitant pavojingų atliekų izoliavimą ir apdorojimą, siekiant sumažinti poveikį dirvožemio kokybei ir palaikyti sausumos ekosistemų sveikatą.

6. Požeminio vandens tarša

Požeminio vandens tarša yra didelis kietųjų atliekų poveikis aplinkai. Kai kietosios atliekos nėra tinkamai tvarkomos, teršalai iš atliekų gali išsiplauti į dirvožemį ir galiausiai pasiekti požeminius vandenis.

Ši požeminių vandens šaltinių tarša kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, nes užterštas požeminis vanduo gali būti naudojamas geriamajam vandeniui tiekti.

Be to, tai gali pakenkti ekosistemoms ir sutrikdyti trapią vandens buveinių pusiausvyrą.

7. Biodiverso praradimasmas

Kietųjų atliekų šalinimas įvairiais tarpusavyje susijusiais mechanizmais prisideda prie biologinės įvairovės nykimo. Besikaupdamos kietosios atliekos į aplinką gali išleisti kenksmingus teršalus ir toksinus, o tai gali sukelti dirvožemio, oro ir vandens užteršimą.

Šie teršalai gali tiesiogiai pakenkti augalų ir gyvūnų rūšims, sutrikdyti jų ekosistemas ir prisidėti prie buveinių degradacijos.

Be to, netinkama atliekų šalinimo praktika, pvz., neteisėtas išmetimas arba netinkamas sąvartynų tvarkymas, gali sunaikinti natūralias buveines. Šis naikinimas išstumia vietines rūšis, sutrikdo jų veisimosi ir maitinimosi modelius ir mažina bendrą vietovės biologinę įvairovę.

Kietosios atliekos taip pat gali į ekosistemas patekti invazinių rūšių ar patogenų, nukonkuruodamos arba tiesiogiai pakenkidamos vietinei florai ir faunai. Kadangi ekosistemos tampa vis labiau nesubalansuotos dėl su atliekomis susijusių teršalų ir trikdžių, pažeidžiama subtili rūšių tarpusavio priklausomybė šiose ekosistemose, todėl mažėja biologinė įvairovė.

8. Ilgalaikis ekologinis poveikis

Ilgalaikis kietųjų atliekų ekologinis poveikis apima daugybę pasekmių, kurios laikui bėgant atsiskleidžia ir turi įtakos ekosistemoms ir biologinei įvairovei. Nuolatinė tarša iš filtratų ir toksinų sąvartynuose gali užteršti dirvožemį, vandenį ir orą, todėl laipsniškai, bet reikšmingai daroma žala ekologijai.

Buveinių degradacija ir susiskaidymas, kurį sukelia netinkamas atliekų šalinimas, sutrikdo trapią ekosistemų pusiausvyrą, keičia rūšių sudėtį ir mažina biologinę įvairovę. Šie pokyčiai gali turėti pakopinį poveikį maisto tinklams, galiausiai mažindami ekosistemos atsparumą ir funkcionalumą.

Be to, lėtas tam tikrų atliekų skilimas gali lemti ilgalaikę aplinkos degradaciją, o ekologinis disbalansas išliks kartoms.

Apskritai ilgalaikis kietųjų atliekų ekologinis poveikis kelia nuolatinę grėsmę natūralios aplinkos sveikatai ir stabilumui, o pasekmės tęsiasi toli į ateitį.

9. Ekologinis disbalansas

Netinkamas kietųjų atliekų tvarkymas ir šalinimas gali sukelti ekologinį disbalansą, sutrikdyti natūralią ekosistemų pusiausvyrą. Susikaupusios atliekos dažnai į aplinką patenka teršalų ir toksinų, o tai turi įtakos dirvožemio, vandens ir oro kokybei.

Šie teršalai gali turėti žalingą poveikį įvairiems organizmams, todėl gali mažėti populiacijos dydis ir pakisti rūšių sudėtis.

Kietosiose atliekose, ypač netinkamai apdorojamose, gali būti pavojingų medžiagų, kurios gali biologiškai kauptis organizmuose ir paveikti jų dauginimosi galimybes ir bendrą sveikatą. Tai gali sukelti plėšrūnų ir grobio santykių disbalansą ir sutrikdyti sudėtingą sąveikos tinklą ekosistemose.

Be to, fizinis atliekų buvimas keičia kraštovaizdį ir buveines, todėl buveinės nyksta ir susiskaido. Vietinėms rūšims gali būti sunku prisitaikyti prie šių pokyčių, o invazinės rūšys gali klestėti ir toliau sutrikdyti ekologinę pusiausvyrą.

Maistinių medžiagų ciklų ir dirvožemio sudėties sutrikimas dėl kietųjų atliekų taip pat gali turėti pakopinį poveikį augalų ir gyvūnų gyvenimui.

10. Klimato kaitos indėlis

Pažiūrėję į metano, labai stiprių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarymą iš netinkamai tvarkomų sanitarinių sąvartynų ir netinkamo sąvartyno dujų surinkimo, jau supratome, kaip kietosios atliekos gali labai prisidėti prie visuotinio atšilimo ir klimato kaitos kaip aplinkosaugos problemos.

Be to, tam tikrų rūšių kietųjų atliekų, pavyzdžiui, plastikų, gamyba ir šalinimas prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo per visą jų gyvavimo ciklą. Plastikinių gaminių gamyba apima iškastinio kuro gavybą ir perdirbimą, todėl išmetamas anglies dioksidas. Netinkamas plastiko šalinimas, įskaitant deginimą, išskiria papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir toksiškų šalutinių produktų.

Be to, daug energijos sunaudojantys procesai, susiję su kietųjų atliekų surinkimu, transportavimu ir apdorojimu, prisideda prie su atliekų tvarkymu susijusio anglies pėdsako. Neefektyvios atliekų tvarkymo sistemos ir priklausomybė nuo iškastinio kuro transportuojant didina šias emisijas.

11. Išteklių išeikvojimas

Kietosios atliekos prisideda prie išteklių išeikvojimo tiek tiesioginėmis, tiek netiesioginėmis priemonėmis.

Vienas iš pagrindinių aspektų yra neefektyvus medžiagų naudojimas, nes vertingi ištekliai prarandami, kai produktai išmetami, o ne perdirbami ar naudojami pakartotinai. Dėl to ne tik išeikvojami riboti ištekliai, bet ir sustiprėja naujų žaliavų gavybos, siekiant patenkinti paklausą, poveikis aplinkai.

Gaminant prekes ir pakavimo medžiagas sunaudojami įvairūs ištekliai, įskaitant energiją, vandenį ir žaliavas. Netinkamas šių produktų, kaip kietųjų atliekų, šalinimas padidina šių išteklių įtampą.

Žaliavų gavyba ir perdirbimas prisideda prie buveinių naikinimo, dirvožemio erozijos ir vandens taršos, toliau eikančių gamtos išteklius.

Sąvartynai, dažnai naudojami kietosioms atliekoms šalinti, užima daug žemės, kuri kitu atveju galėtų būti naudojama žemės ūkiui, miškininkystei ar kitiems tikslams. Šis žemės paskirties pasikeitimas prisideda prie ekosistemų degradacijos ir biologinės įvairovės nykimo, o tai yra netiesioginė išteklių išeikvojimo forma.

12. Estetinis ir vizualinis išsekimas

Prie to prisideda netinkamas kietųjų atliekų šalinimas ir kaupimasis estetinis ir vizualinis išeikvojimas, paverčiant kraštovaizdžius į negražią ir užterštą aplinką.

Atviras sąvartynas, šiukšlinimas ir prastai tvarkomi sąvartynai gadina natūralų apylinkių grožį, o vaizdingus vaizdus pakeičia akyse. Dėl šio regėjimo blogėjimo ne tik pablogėja aplinkinių bendruomenių gyvenimo kokybė, bet ir trukdoma turizmui bei ekonomikos plėtrai, nes žmones atgraso nepatraukli ir užterštos aplinkos.

Šiukšlės ir šiukšlės taip pat gali paveikti vandens telkinius, sutrikdyti vandens ekosistemas ir dar labiau sustiprinti vizualinį natūralių erdvių blogėjimą.

Išvada

Apibendrinant: netinkamas kietųjų atliekų šalinimas ir netinkamas tvarkymas turi plataus masto ir daugialypių pasekmių aplinkai.

Nuo tiesioginių taršos grėsmių ir buveinių naikinimas Atsižvelgiant į ilgalaikį poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms ir klimatui, kolektyvinė rinkliava už kietąsias atliekas yra rimtas iššūkis mūsų planetos sveikatai ir atsparumui.

Šių problemų rimtumo pripažinimas pabrėžia, kad būtina skubiai tvarios atliekų tvarkymo praktikos, išteklių išsaugojimasir perėjimas prie žiedinės ekonomikos.

Kietųjų atliekų tvarkymas žinoma, prasideda nuo to, kaip mes, atliekų kūrėjai, šaliname šias atliekas. Svarbu, kad atliekas būtų šalinamos taip, kad būtų lengviau surinkti, perdirbti ir įgyvendinti tolesnę atliekų tvarkymo techniką.

Skirkite šiek tiek laiko ir pažiūrėkite šį vaizdo įrašą apie atliekų rūšiavimo spalvų kodus, kad padėtumėte tinkamai šalinti atliekas tiek namuose, tiek viešai.

Skirtingos atliekos turi būti atskirtos tam tikru identifikavimo būdu, prieš patekdamos į atliekas agregatoriai ar atliekų surinkėjams, o tai darant kietųjų atliekų tvarkymas tampa tikrai paprastesnis, efektyvesnis ir net greitesnis.

Todėl verta paminėti, kad kietųjų atliekų poveikio aplinkai sprendimas yra ne tik labai svarbus siekiant sumažinti tiesioginę žalą, bet ir svarbus žingsnis skatinant sveikesnį, labiau subalansuotą sambūvį su gamtos pasauliu ateinančioms kartoms.

Rekomendacijos

• 14 Virtualios realybės poveikis aplinkai
  .
• 10 taifūno Haiyan padarinių aplinkai
  .
• Buldozerių privalumai: ekosistemos stabilumo sergėtojai
  .
• Agromiškininkystė ir kaip ji veikia aplinką
  .
• 12 Atliekų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai