15 Pagrindinis gyventojų skaičiaus augimo poveikis aplinkai

Žvelgdami į populiacijos augimo poveikį aplinkai, pripažinkime, kad žmonės yra nuostabūs gyvūnai. Per tūkstantmečius žmonija iš kuklios pradžios izoliuotuose Afrikos regionuose gyveno beveik visose žemės vietose. Esame išradingi, tvirti ir lankstūs – galbūt per daug lankstūs.

Šiuo metu yra daugiau nei 8 milijardų žmonių planetoje. Tai reiškia apie aštuonis milijardus kūnų, kuriems reikia maitinimo, drabužių, šilumos ir, idealiu atveju, priežiūros bei išsilavinimo.

Vienu metu yra daugiau nei 8 milijardai žmonių, kurių skaičius vis dar auga susidaro didžiulis kiekis atliekų ir naudojant išteklius. JT skaičiavimais, iki 2050 m. Žemės rutulio gyventojų skaičius pasieks 9.2 mlrd.

Ligos, klimato svyravimai ir kiti visuomenės kintamieji didžiąją dalį mūsų egzistavimo laiko kontroliavo žmonių populiaciją. Šis gyventojų skaičiaus augimas buvo labai kuklus ir sudaro labai nedidelę dalį dabartinio.

Iki 1804 m. negalėjome pasiekti vieno milijardo žmonių. Nuo tada mūsų gyventojų skaičius sparčiai augo dėl nuolatinės technologijų, mitybos ir medicinos pažangos.

Labai svarbu valdyti ir suprasti didelio gyventojų skaičiaus augimo padarinius, nes tai greitai tampa vienu iš svarbiausių XXI amžiaus problemų.

Šią plėtrą įtakoja daugybė veiksnių, įskaitant vyriausybės politiką, proveržius sveikatos priežiūros srityje, migracijos modelius ir ekonomines tendencijas.

Pasaulis turi rasti pirmenybę teikiančių sprendimų Resursu valdymas ir darnus vystymasis nes jai sunku spręsti dėl šio padidėjimo iškilusias problemas.

Politikos formuotojai ir planuotojai gali priimti gerai pagrįstus sprendimus, kad užtikrintų darnų žmonių ir aplinkos sambūvį, analizuodami gyventojų skaičiaus augimą.

Kryžkelė tarp gyventojų skaičiaus augimo ir kai kurių aktualiausius aplinkosaugos klausimus mūsų dienų egzistuoja. Dėl didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus ribotiems Žemės ištekliams įtampa dar labiau padidina klimato kaitos sukeltą pažeidžiamumą.

Kas yra gyventojų augimas?

Gyventojų skaičiaus augimas yra bendro tam tikroje vietovėje gyvenančių žmonių skaičiaus pokytis per tam tikrą laikotarpį. Imigracija, emigracija ir gimstamumo bei mirčių skaičiaus skirtumai gali prisidėti prie šio pokyčio.

Teigiamas gyventojų skaičiaus augimas įvyksta, kai gimsta daugiau nei miršta arba kai daugiau žmonių migruoja į vietą, nei palieka ją. Ir atvirkščiai, neigiamas gyventojų skaičiaus augimas įvyksta, kai miršta daugiau nei gimsta arba kai daugiau žmonių išvyksta iš vietos nei įsikelia.

Didėja susirūpinimas dėl ryšio tarp gyventojų skaičiaus augimo ir aplinkos pablogėjimas, ypač atsižvelgiant į rimtas pasekmes, kurias klimato kaita jau daro mūsų pasauliui.

Šiame straipsnyje išsamiau aptarsime sudėtingą gyventojų skaičiaus augimo poveikį ekosistemai, taip pat priežastis, dėl kurių jį reikia nedelsiant išspręsti.

Gyventojų augimo poveikis aplinkai

• Išteklių išeikvojimas
• Atliekų generavimas
• Biologinės įvairovės nykimas
• Spaudimas miškams
• Urbanizacija
• Industrializacija
• Žemės degradacija
• Transporto plėtra
• Klimato pokyčiai
• Produktyvumas
• Infrastruktūra ir paslaugos
• Maisto trūkumas
• Socialiniai iššūkiai
• Sveikatos problemos
• Oro ir vandens tarša

1. Išteklių išeikvojimas

Kai ištekliai išnaudojami greičiau nei gali būti atkurti, sakoma, kad jie išeikvojami. Įvairių išteklių poreikis sparčiai auga, nes didėja pasaulio gyventojų skaičius, todėl kyla trūkumo problemų tikimybė.

• Iškastinis kuras
• Naudingosios iškasenos
• Vandens trūkumas

1. Iškastinis kuras

Didėjant gyventojų skaičiui ne tik didėja degalų poreikis, bet ir energijos labai reikia gyvenimo sąlygoms gerinti bei ekonomikos plėtrai skatinti.

Deja, tai dažnai priklauso nuo naudojimo iškastinis kuras, kurios kenkia aplinkai, išskirdamos į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Apsvarstykite Indiją kaip pavyzdį.

Turėdama didžiausią gyventojų skaičių ir sparčiausią plėtros tempą, ši tauta priklauso nuo iškastinio kuro, ypač anglies. Taip yra todėl, kad, nepaisant jų potencialo, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra gali užtrukti ilgiau ir pareikalauti didelių finansinių išlaidų.

2. Naudingosios iškasenos

Netvarios normos mineralų gavyba atsiranda dėl kelių pagrindinių mineralų, naudojamų šiuolaikinėje pramonėje ir technologijose, pavyzdžiui, baterijose naudojamo ličio arba elektronikoje naudojamų retųjų žemių metalų.

Dėl lengvai prieinamų mineralų išeikvojimo, daugiau energijos sunaudojančių ir aplinkai kenksmingų kasybos būdų tapo būtini.

3. Vandens trūkumas

Vandens trūkumas yra pagrindinė pasaulinė problema, nes daugeliui šalių sunku aprūpinti visus savo gyventojus švariu geriamuoju vandeniu.

Pagal UNICEF ir PSO, vienas iš trijų planetos gyventojų neturi galimybės gauti švaraus geriamojo vandens, o pagal WWF prognozėmis, iki 2025 m. du trečdaliai pasaulio gyventojų gali susidurti su vandens trūkumu.

Problema paaštrėjo dėl taršos, kurią sukelia gyventojų skaičiaus augimas, pavyzdžiui, pramoninių atliekų išmetimo į upes. Konfliktas dėl ribotų išteklių kyla dėl vandens trūkumo ir gali dar labiau pakenkti aplinkai.

2. Atliekų susidarymas

Dėl savo destruktyvios veiklos žmogus vis daugiau šiukšlių išmeta į aplinką. Žmonių sukurtos atliekos kenkia ekosistemai ir mažina jos gebėjimą priimti daugiau atliekų, nes jos nėra perdirbamos. Be to, atliekos užteršia orą ir vandenį.

3. Biologinės įvairovės nykimas

Padidėjęs gyventojų skaičius paskatino miestų plėtrą ir miškų naikinimas, kurie turi žymiai sumažinta buveinė. Dėl žmogaus veiklos ir buveinių blogėjimo kyla pavojus išnykti tokioms ikoninėms rūšims kaip Javos raganosiai, Sumatros orangutanai ir jūrų kiaulės.

Be to, balinimo įvykiai Didžiajame barjeriniame rife, a pasaulinės biologinės įvairovės taškas sustiprina tiesioginė žmogaus įtaka, pavyzdžiui, pakrančių vystymasis ir žvejyba, atsirado dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių. Tai sukėlė aplinkos disbalansą.

4. Spaudimas miškams

Žmonės sukūrė naujas gyvenvietes. Dabar yra nacionaliniai greitkeliai, hidroelektrinės projektai, ir sunaikinti miškai. Dėl šių žalingų veiksmų dabar yra ekologinis disbalansas.

Amazonės atogrąžų miškuose, dažnai vadinamuose „Žemės plaučiais“, buvo pašalintos didelės žemės ūkio paskirties vietos, daugiausia dėl sojų pupelių ir galvijų ganymo. Tai ne tik mažina biologinę įvairovę, bet ir daro įtaką pasauliniam anglies ciklui, nes medžiai gamina deguonį ir sugeria anglies dioksidą.

5. Urbanizacija

Aplinka buvo neigiamai paveikta urbanizacijao tai yra spartaus gyventojų skaičiaus augimo rezultatas. Gamtos ištekliai miestuose sparčiai nyksta dėl gyventojų spaudimo.

Be to, gyventojai neturi prieigos prie švaraus geriamojo vandens ir tinkamų sanitarinių patalpų. Dėl to neigiamai veikia žmonių sveikata. Urbanizacija neabejotinai palengvina kaimo aplinkos naštą, bet taip pat naikina aplinką dėl šiukšlių, teršalų ir pramonės augimo.

6. Industrializacija

Dėl intensyvaus industrializacijos požiūrio, kurio laikosi neišsivysčiusios šalys, blogėja aplinka. Žemės, oro ir vandens tarša atsirado dėl tokių pramonės šakų kūrimo kaip Trąšos, chemikalai, geležis ir plienas bei naftos perdirbimo gamyklos.

7. Žemės degradacija

Perteklinis žemės naudojimas Vandens ištekliai atsirado dėl intensyvių ūkininkavimo metodų, per didelio pesticidų ir trąšų naudojimo ir didėjančio gyventojų skaičiaus augimo kartu su padidėjusiu pasauliniu maisto poreikiu. Dėl šių atvejų buvo druskingumas, užmirkimas ir dirvožemio erozija žemėje.

8. Transporto plėtra

Transporto augimas įvairiose pasaulio vietose taip pat yra atsakinga už aplinkos blogėjimą. Automobiliai išskiria didelius kiekius nuodingų dujų, įskaitant angliavandenilius, azoto oksidus ir anglies monoksidą. Dėl augančių uostų ir uostų išsiliejusi nafta pažeidžia mangroves, žuvininkystę, koralinius rifus ir kraštovaizdį.

9. Klimato kaita

Dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, klimatas kinta nereguliariai. Žmogaus veikla kaip niekad anksčiau veikia ploną oro sluoksnį, gaubiantį žemę.

Miesto gyventojai vis dar susiduria su nepriimtinu kiekiu pavojingų teršalų. Be to, šiltnamio efektą sukeliančios dujos vis dar kaupiasi atmosferoje ir blogina medžius dėl nusėdusių rūgščių iš tolimų įmonių.

10. Produktyvumas

Aplinkos blogėjimas ne tik kenkia sveikatai, bet ir mažina ekonomikos našumą. Besivystančiose šalyse, pvz., Indijoje, daug pagrindinių ligų sukelia oro tarša, žemės degradacija, prastos sanitarinės sąlygos ir nešvarus vanduo.

Vadinasi, tai mažina šalies produktyvumo lygį. Pavyzdžiui, tiek miesto, tiek kaimo regionuose mažėjanti žvejyba upėse, tvenkiniuose ir kanaluose buvo siejama su vandens tarša. Miestuose, miestuose ir kaimuose dėl vandens trūkumo sumažėjo ekonominė veikla.

Dėl dirvožemio ir pavojingų atliekų užterštumo požeminio vandens ištekliai negali būti naudojami žemės ūkio ar pramonės reikmėms.

Upių ir kanalų transporto kanalai buvo užblokuoti, o rezervuarai uždumblėjo dėl dirvožemio degradacijos, sukeldami sausras, dirvožemio eroziją ir kitas problemas. Tvariai kirsti nebėra galimybių dėl dirvožemio erozija sukeltas miškų naikinimo.

Genetiniai ištekliai buvo prarasti dėl biologinės įvairovės nykimo.

Maža to, dėl atmosferos pokyčių sutriko jūrinė maisto grandinė, pakrantės infrastruktūrai pakenkė jūros lygio kilimas, o dėl uraganų vandenyne – regioniniai žemės ūkio produkcijos skirtumai.

Todėl šalies ekonominei produkcijai gresia aplinkos blogėjimas.

11. Infrastruktūra ir paslaugos

Keliai, mokyklos ir ligoninės reikalauja papildomos infrastruktūros, kad tilptų augantis gyventojų skaičius. Dėl infrastruktūros plėtros nesugebėjimo neatsilikti nuo gyventojų skaičiaus augimo daugelyje augančių miestų susidaro perkrauti transporto tinklai, prastesnės sveikatos ir švietimo įstaigos bei perkrautos viešosios paslaugos.

12. Maisto trūkumas

Maisto poreikis auga kartu su pasaulio gyventojų skaičiumi. Dėl to gali būti pernelyg ganomos ganyklos, per daug išnaudojama žvejyba ir požeminio vandens išeikvojimas, todėl sunku išlaikyti didėjantį pasaulio gyventojų skaičių.

Šias problemas pablogina pramoninis ūkininkavimas ir perteklinis ūkininkavimas, kurie abu turi žalingų pasekmių ekosistemai.

13. Socialiniai iššūkiai

Tankios populiacijos, ypač miestuose, gali sukelti socialinį nestabilumą, padidinti nusikalstamumo lygį ir apsunkinti sąžiningų galimybių suteikimą visiems.

14. Sveikatos problemos

Tankiai apgyvendintose vietose, ypač tose, kuriose yra prastos sanitarinės sąlygos ir perpildytos medicinos paslaugos, ligos plinta greičiau. Ligos protrūkiai gali kilti dažniau, o sveikatos priežiūros sistema tokiose vietose gali būti per daug apkrauta.

15. Oro ir vandens tarša

Ypač besiformuojančios ekonomikos šalyse sparti industrializacija ir urbanizacija gali labai užteršti aplinką.

Pavyzdžiui, Pekine ir Delyje buvo pranešta apie pavojingus oro kokybės lygius dėl įvairių teršalų, pramoninių išmetimų ir transporto priemonių išmetamų teršalų.

Panašus pramoninių nuotekų užterštumas paveikė vandens ir žmonių gyvenimą tokiose upėse kaip Kinijos Jangdzė ir Indijos Gangas.

Išvada

Mus visus veikia didelis gyventojų skaičiaus augimo poveikis aplinkai – nuo ​​miškų naikinimo iki vandens trūkumo, oro taršos ir visuotinio atšilimo. Turime suprasti šiuos padarinius ir bendradarbiauti kurdami sprendimus.

Galime sumažinti gyventojų skaičiaus didėjimo poveikį aplinkai diegdami tvarų žemės naudojimą, atsinaujinančius energijos šaltinius, tvarų transportą, etiškus žemės ūkio ir maisto gamybos metodus, išteklių tausojimą ir žiedinę ekonomiką.

Nors visi turėtume siekti asmeninių pokyčių, taip pat turėtume daryti spaudimą savo vyriausybėms, kad jos imtųsi veiksmų ir finansuotų ilgalaikius sprendimus.

Rekomendacijos

• 6 patarimai, kaip išugdyti sveiką tvenkinio ekosistemą
  .
• Kaip metanas veikia visuotinį atšilimą?
  .
• 10 Popieriaus ir jo gamybos poveikis aplinkai
  .
• 11 Aukso kasybos poveikis aplinkai
  .
• 11 Maisto gamybos poveikis aplinkai