Mes išvežame šiukšles, kad palaikytume švarią aplinką ir apsisaugotume nuo pavojingų mikrobų ir virusų. Nepaisant to, dauguma mūsų namų atliekų, įskaitant maisto likučius ir kiemo šiukšles, patenka į sanitarinius sąvartynus. Deja, tai paaštrina ir taip rimtas aplinkosaugos problemas.
Dėl netinkamos atliekų tvarkymo ir šalinimo praktikos kyla netvarkingų sąvartynų problemų, kurios dar labiau padidina oro, vandens ir dirvožemio taršą. Organinės sąvartyno šiukšlės skaidant išskiria kenksmingas dujas. Smogas susidaro dėl kenksmingų sąvartynų dujų (LFG), kurios pablogina kvėpavimo takų ligas, pvz., astmą.
Turinys
Sąvartynų poveikis aplinkai
Net kai tai daroma atsargiai, atliekų užkasimas žemėje daro įtaką ekosistemai. Toliau pateikiamos pagrindinės aplinkosaugos problemos, kurias sukelia savivaldybių sąvartynai.
- Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija
- Klimato kaita
- Oro tarša ir atmosferos poveikis
- Gaisrai ar sprogimai
- Dirvožemio užterštumas
- Požeminio vandens užterštumas
- Poveikis biologinei įvairovei
- Biologinės įvairovės buveinė
- Sąvartynai keičia fauną
- Sąvartynai mažina aplinkinių teritorijų vertę
- Sąvartynuose kartais įvyksta avarijos
1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija
Išmetus kietąsias komunalines atliekas į sąvartyną, į atmosferą išsiskiria pavojingos dujos, keliančios pavojų visų rūšių gyvybei.
Kietųjų atliekų sąvartynuose galima pagaminti 442 m³ dujų, iš kurių 55 % sudaro gamtinės dujos, pvz., metanas. Sąvartynų dujų emisijoje yra dvi pagrindinės dujų sudedamosios dalys ir papildomi nedideli kiekiai kitų.
Metanas ir anglies dioksidas yra pagrindinės pavojingos dujos; papildomos dujos, kurių yra nedideliais kiekiais, yra amoniakas, sulfidas ir lakieji organiniai junginiai (LOJ), kurie nėra metanas.
Be to, cheminių ir biologinių procesų metu sąvartynuose susidaro šviežios organinės ir neorganinės šiukšlės. Pavyzdžiui, tri- ir per-chloretileno molekulės reaguoja, kad susidarytų vinilo chloridas. Be to, aminorūgštys virsta metil-merkaptanais, o sieros junginiai – vandenilio sulfidu.
Tam tikrų rūšių pramoninės atliekos, išmetamos į sąvartynus, taip pat sukelia kitas šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pavyzdžiui, vandenilio sulfidas susidaro, kai sąvartynuose genda didelės gipso plokštės.
Metanas, anglies dioksidas, vinilo chloridas, toluenas, ksilenas ir propilbenzenas yra gaminami sąvartynuose, kuriuose surenkamos pramoninės ir komunalinės šiukšlės.
2. Klimato kaita
Sąvartynuose gaminamos ir į atmosferą išmetamos biodujos, o tai prisideda prie globalinis atšilimas. Metano dujos (CH4) ir anglies dioksidas (CO₂), dvi dujos, prisidedančios prie visuotinio atšilimo ir klimato kaitos, sudaro didžiąją dalį mišinio, vadinamo biodujomis.
ISWA ataskaitoje teigiama, kad iki 2025 m. sąvartynai sudarys 10 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, jei išliks dabartinės tendencijos ir nebus imtasi veiksmų.
Degazavimas paprastai atliekamas uždarius sąvartyno kamerą, todėl metanas iš lengviau biologiškai skaidomų komponentų jau bus išleistas į atmosferą prieš įvykstant degazavimui.
Tai yra patobulinimas, palyginti su įprastiniais sąvartynais, tačiau kai kurie iš šių sąvartynų vis dar turi trūkumų. Nors jie gali sugauti tik dalį susidariusio metano, horizontalios degazavimo operacijos, kuriomis siekiama surinkti metaną, kol sąvartyno ląstelė vis dar veikia, duoda geresnių rezultatų.
3. Oro tarša ir atmosferos poveikis
Sąvartynuose į atmosferą išmetama per dešimt kenksmingų dujų, iš kurių pavojingiausia yra metano dujos, kuris susidaro spontaniškai, skylant organinėms medžiagoms.
Anot EPA, metanas, išsiskiriantis organinėms medžiagoms irstant blogai tvarkomuose sąvartynuose, gali sulaikyti saulės energiją 28 kartus efektyviau nei anglies dioksidas. Šilumos gaudymo rezultatas – aukštesnė temperatūra miestuose ir pasaulyje.
Be metano dujų, įvairios pramoninės ir buitinės chemijos, kurios patenka į sąvartynus, pavyzdžiui, baliklis ir amoniakas, gali gaminti kenksmingas dujas, kurios turi didelę neigiamą įtaką vietos oro kokybei. Kitas prastos oro kokybės veiksnys yra dulkių, kietųjų dalelių ir kitų ne cheminių teršalų išmetimas į atmosferą.
4. Gaisrai arba sprogimai
Sprogimus ir gaisrus kartais gali sukelti metanas, kurį gamina sąvartynų šiukšlės. Šis trūkumas yra dažnesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes gaisrai nėra susiję su struktūra, o kyla iš sąvartyno.
Sąvartynų gaisruose išskiriami toksinai kelia pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Kilus sąvartyne gaisrui, šalia esantys gyventojai ir ugniagesiai rizikuoja įkvėpti pavojingų garų, galinčių kelti pavojų jų sveikatai.
Kietųjų komunalinių atliekų kiekis sąvartyne, gaisro tipas ir sąvartyno topografija turi įtakos gaisro protrūkiui ir su juo susijusioms sveikatos problemoms.
Biologinių procesų, skaidančių irstančią organinę medžiagą, metu susidaro daug anglies ir metano emisijų. Pagrindiniai metano išmetimo šaltiniai yra sąvartynai.
Šie nekontroliuojami spontaniški gaisrai ne tik pažeidžia vandeninguosius sluoksnius, nes pažeidžia jų hidroizoliacines membranas, bet ir išskiria dioksinus, kurie itin kenkia ekosistemai.
3. Dirvožemio užterštumas
Kadangi užterštos medžiagos (pvz., sunkieji metalai, pvz., švinas ir gyvsidabris) iš sandėliuojamų atliekų gali prasiskverbti į aplinkinį dirvožemį ir vandenį, dėl to dažnai kaltos sąvartynai. dirvožemio užterštumas.
Kadangi kenksmingos medžiagos ilgainiui gali prasiskverbti per aplinkinį dirvožemį, tai taip pat turi įtakos šalia esančiai žemei. Šie nuodai pažeidžia viršutinį dirvožemio sluoksnį, keičia jo derlingumą, turi įtakos augalų gyvenimui.
Jei dirvožemis naudojamas žemės ūkiui, tai sutrikdo žemės ekosistemą ir gali sukelti sveikatos problemų. Be to, nors hidroizoliacinės membranos plyšimai yra neįprasti, jie daro pražūtingą poveikį aplinkai.
4. Požeminio vandens užterštumas
Kietųjų komunalinių atliekų sąvartynai dažnai užteršti gruntinius vandenis netoli sąvartyno. Taigi kaip įvyksta požeminio vandens apsinuodijimas?
Sąvartynuose ne tik išskiriamos kenksmingos dujos, bet ir filtratas. Skystis, žinomas kaip filtratas, prasiskverbia pro į sąvartyną išmetamas šiukšles. Skystis, esantis nuotekų dumbluose, yra filtrato pavyzdys.
Keturios pagrindinės sąvartynų filtrato sudedamosios dalys yra azotas, sunkieji metalai, lakieji organiniai junginiai ir nuodingi organiniai junginiai. Priklausomai nuo sąvartyno šiukšlių rūšies ir amžiaus, filtrate yra skirtingi nuodingų ir pavojingų junginių kiekiai.
Be to, sezoniniai orai ir bendras kritulių kiekis turi įtakos sąvartynų filtrato kokybei6. Išplovą gaminti padeda ne tik biologinis skilimas, bet ir paviršinis nuotėkis bei krituliai.
Atliekose esančios nuodingos medžiagos kenkia žmonių sveikatai. Cheminės medžiagos biologiškai kaupiasi gyvuose daiktuose ir patenka į maisto grandinę iki žmonių.
Remiantis sąvartynų filtratų toksiškumo tyrimais, tarp jo kenksmingų medžiagų yra nejonizuotas amoniakas, taninai ir varis. Amoniakas yra nuodingas ir kenkia tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.
Tyrimas atskleidė, kad vandens gyvūnams didelę žalą daro filtrato amoniako kiekis. Augalijai įtakos turi ir didelė filtrato koncentracija požeminiame vandenyje.
Išplovimas iš sąvartynų yra pagrindinė problema, ypač prastai pastatytose vietose, kur įdėklų sistemų, skirtų sustabdyti filtrato patekimą į aplinką, arba nėra, arba jų nepakanka.
5. Poveikis biologinei įvairovei
Yra kelios sąvartynų įtakos strategijos biologinė įvairovė. Būtina išvalyti laukines teritorijas sąvartyno statybai buveinių žala ir praradimas. Kai kurios vietinės rūšys gali būti išstumtos, jei sąvartynai prisipildys kitų šiukšles vartojančių gyvūnų, pavyzdžiui, varnų ir žiurkių.
Skystis, kuris susidaro sąvartynuose, vadinamas filtratu. Tai gali tapti toksiška, užteršti aplinkinius ežerus, tvenkinius ir upelius bei pakenkti įvairių rūšių buveinėms.
Tai taip pat turi įtakos dirvožemio derlingumui. Kartu skaidančios organinės medžiagos ir nuodingi junginiai gali pakenkti dirvožemio būklei, keisti augalų gyvybę ir dirvožemio derlingumą bei aktyvumą.
6. Biologinės įvairovės buveinė
Vienas didžiausių atliekų tvarkymo objektų yra sąvartynas. Sąvartynų plėtra ir egzistavimas daro didelę įtaką įvairioms rūšims ir gyviems organizmams supančioje aplinkoje.
100 ha sąvartyno įkūrimas daro įtaką vietinėms rūšims, pašalindamas jų buveines. Paprastai sąvartynai yra toli nuo apgyvendintų regionų ir žmonių gyvenviečių.
Taigi, užleisti vietą sąvartynų, atliekų tvarkymo agentūrų plėtrai pašalinti augalus ir medžius. Išvalius žemę į sąvartynus atliekoms laikyti, sunaikinamas biologinis koridorius ir laukinės gamtos buveinės.
Be to, sąvartynai turi įtakos vietinių rūšių pusiausvyrai. Pavojingos atliekos gali pritraukti nevietinius gyvūnus. Šiukšlių šalinimas sąvartynuose taip pat turi neigiamą poveikį dirvožemio florai ir faunai.
Tarša atsiranda dėl toksiškų metalų ir cheminių medžiagų sąveikos su dirvožemio fauna (t. y. požeminio vandens tarša). Ši tarša pablogina dirvožemio kokybę ir trukdo augti augalijai bei kitoms gyvoms formoms.
7. Sąvartynai keičia fauną
Paukščių migraciją ypač neigiamai veikia sąvartynai. Kai kurie paukščiai minta šiukšlėmis iš sąvartynų, o tai reiškia, kad galiausiai jie prarys plastiką, aliuminį, gipsą ir kitas įprastas atliekas. Tai gali būti net mirtina.
Tai, kad paukščiai keičia savo migracijos modelius, yra dar vienas pavojus, kurį jiems kelia sąvartynai. Pastaraisiais metais pastebėta, kad vis daugiau rūšių atsisako savo migracijos į pietus ir renkasi lizdus netoli sąvartynų dėl gausių maisto šaltinių.
Tai žalinga ne tik todėl, kad, kaip matėme, tokia dieta jiems gali būti mirtina, bet ir todėl, kad, kaip matėme, jų jaunikliai jau linkę nepaisyti nusistovėjusių migracijos modelių, o tai su kiekviena karta pablogina problemą.
8. Sąvartynai mažina aplinkinių teritorijų vertę
Beveik neįmanoma tinkamai suvaldyti nemalonių kvapų, sklindančių iš sąvartynų, ir jie ilgainiui pasklinda į aplinkines bendruomenes. Sumažėjusios nekilnojamojo turto vertės teritorijose, esančiose aplink šias atliekų tvarkymo įmones, prisideda prie tolesnio skurstančių bendruomenių devalvacijos.
9. Sąvartynuose kartais įvyksta avarijos
Apytiksliai 113 žmonių žuvo, kai 2017 m. kovo mėn. nukrito Etiopijos Adis Abebos sąvartynas. Vos po mėnesio Meethotamulla sąvartyne Šri Lankoje įvyko žemės nuošliauža, sunaikinusi daugiau nei 140 būstų, žuvo daugiau nei 30 žmonių ir daugybė nežinomų mirčių.
2020 m. vasario mėn. nukritus Zaldívaro sąvartynui Ispanijoje žuvo du darbininkai. Retkarčiais sąvartynų reljefas gali tapti nestabilus dėl lietaus, savaiminio užsidegimo arba per didelio kaupimosi, o tai kelia rimtą nuošliaužų arba griūties pavojų gretiems gyventojams ir gamyklos personalui.
Išvada
Dėl netinkamai suplanuotų ir prižiūrimų sąvartynų sukeltos antisanitarinės sąlygos gali sukelti taršą ir ligų protrūkius. Be to, sąvartynai gali kelti rimtą pavojų požeminio vandens ir dirvožemio ištekliams. Pakartotinis prekių naudojimas ir perdirbimastačiau gali padėti išsaugoti gamtos išteklius ir sumažinti naujų produktų poreikį.
Rekomendacijos
- 8 geriausi atliekų tvarkymo programų magistrai
. - 8 Atliekų tvarkymo pareigos ir atsakomybė
. - 10 Elektronikos atliekų poveikis aplinkai
. - 6 Maisto atliekų poveikis aplinkai
. - 14 Cheminių atliekų šalinimo metodai
Iš širdies aistringas aplinkosaugininkas. „EnvironmentGo“ pagrindinis turinio rašytojas.
Stengiuosi šviesti visuomenę apie aplinką ir jos problemas.
Visada buvo kalbama apie gamtą, turime saugoti, o ne naikinti.