7 Aplinkos vadybos principai

Dėl mūsų aplinkos apsaugos poreikio Aplinkos vadybos principus sukūrė Jungtinės Tautos.

Aplinkos vadybos principai buvo sukurti siekiant apsaugoti aplinką, bet ir pasiekti tvarų ekonomikos augimą bei vystymąsi.

Prieš eidami į temą „Septyni (7) aplinkos vadybos principai“, apibrėžkime terminą „Aplinkos vadybos principai“

Taigi,

Turinys

Kokie yra aplinkosaugos vadybos principai?

Aplinkos vadybos principai apibrėžiami kaip procedūrų, kurių turi laikytis kiekvienas pilietis, įskaitant įmones, organizacijas, pramonės šakas ir vyriausybę, pagrindinis tikslas – apsaugoti aplinką.

Aplinkos vadybos principai buvo pagrindinis veiksnys, skatinantis tvarią plėtrą.

Šie principai įsiskverbia į įvairius gyvenimo aspektus, įskaitant žemės ūkį, kasybą, statybas ir civilinius darbus, naftą ir dujas ir kt., turinčius įtakos kiekvienam piliečiui, įskaitant dideles organizacijas ir vyriausybę.

Aplinkosaugos principų privalumai

Aplinkosaugos principai padeda apsaugoti mūsų aplinką.
Aplinkosaugos principai padeda aiškinti politiką, sudarantį pagrindą tikrinti ir ginčyti vyriausybės veiksmus bei vadovautis vietos valdžios institucijų sprendimų priėmimu.
Aplinkosaugos principas suteikia vertingos informacijos bendruomenės poreikiams tenkinti ir aplinkosaugos tikslams nustatyti.
Aplinkos vadybos principai sudaro tinkamą platformą tvariam vystymuisi.
Aplinkos vadybos principai – tai taisyklių ir gairių rinkinys, padedantis priimti aplinkai tvarius sprendimus. Jie pateikia gaires sprendimus priimantiems asmenims priimti įstatymus, apsaugančius aplinką.
Aplinkosaugos vadybos principai padeda siekti tvaraus ekonomikos augimo ir plėtros.
Aplinkosaugos vadybos principų taikymas leistų ženkliai sumažinti ekologinių avarijų skaičių ir pagerinti įmonės reputaciją.
Aplinkosaugos vadybos principai didina piliečių žinias, kai jie dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su aplinka.

Septyni (7) Aplinkos vadybos principai

Toliau pateikiami septyni (7) aplinkos vadybos principai.

Teršėjo mokėjimo principas
Vartotojo mokėjimo principas
Atsargumo principas
Atsakomybės principas
Proporcingumo principas
Dalyvavimo principas
Efektyvumo ir efektyvumo principas

1. Principas „teršėjas moka“ (PPP)

Tai yra principas, kuriuo bandoma sumažinti arba sušvelninti aplinkos taršą, apmokestinant taršą. Pagal šį principą teršėjas moka tam tikrą baudą, kad padengtų aplinkos teršimo įvairiais būdais išlaidas.

Ši bauda yra ne tik kompensacija, bet ir suma, kurią galima panaudoti tam tikru mastu teršėjo padarytai žalai atlyginti.

Į kainą įskaičiuota bauda už žalą aplinkai ir jos poveikį žmonėms. Tai prisidėjo prie tvaraus vystymosi, nes organizacijos ir įmonės imasi atsargumo priemonių, kad nebūtų baudžiamos už teršimą.

Kompensacijos procesai ir procedūros yra lengvi net ir tuo atveju, kai nukenčia jų aukos.

Kaip vienas iš aplinkos vadybos principų, jo taikymas ir įgyvendinimas skiriasi dėl skirtingų interpretacijų, regionų ir padarytos žalos aplinkai pobūdžio.

Į šį principą „teršėjas moka“ buvo atkreiptas dėmesys po to, kai daug metų augo ekonomistai susirūpinę, kad pavojingas chemines medžiagas ir teršalus gaminančios pramonės ir įmonės privalo mokėti baudą už teršimo aplinkai padarytą žalą.

Daugelio pasaulio ekonomistų samprata rodo, kad švarią ir saugią aplinką galima pasiekti tik laikantis šio aplinkos valdymo principo.

Tai privertė daugelį šalių įvertinti savo aplinkai padarytą žalą atlikdamos aplinkosaugos inspekcijos vertinimą (PAV). Jie išsiaiškino, kad žala aplinkai yra kažkaip susijusi su sukelta tarša.

Principas „teršėjas moka“ buvo sukurtas kaip 16 principas Jungtinių Tautų Rio de Žaneiro deklaracijoje dėl aplinkos ir plėtros (UNCED 1992):

„Nacionalinės valdžios institucijos turėtų stengtis skatinti aplinkosaugos sąnaudų internalizavimą ir ekonominių priemonių naudojimą, atsižvelgdamos į požiūrį, kad teršėjas iš esmės turėtų padengti taršos išlaidas, tinkamai atsižvelgdamos į visuomenės interesus ir neiškraipydami tarptautinės prekybos. ir investicijos“.

Didžiosios organizacijos, tokios kaip EBPO, pavadino šį principą pagrindiniu aplinkos politikos pagrindu.

Daugelis šalių patvirtino šį principą siekdamos užtikrinti, kad pramonės šakos, įmonės ir įmonės prisiimtų atsakomybę už švarios ir saugios aplinkos kūrimą.

2. Principas „Naudotojas moka“ (UPP)

Šis principas buvo parengtas remiantis principu „teršėjas moka“. Principas teigia, kad „Visi išteklių naudotojai turėtų mokėti už visas ilgalaikes ribines išteklių ir susijusių paslaugų naudojimo išlaidas, įskaitant visas susijusias gydymo išlaidas“.

Kaip vienas iš aplinkos vadybos principų, šis principas nustato gamtos išteklių naudotojų sąnaudas už nedidelę žalą aplinkai ar taršą, atsirandančią dėl tam tikrų gamtos išteklių, paslaugų ir apdorojimo paslaugų surinkimo, naudojimo ar panaudojimo.

Šis principas vadovaujasi ir padeda sumažinti gamtos išteklių naudojimą, nes apmokestina gamtos išteklių naudojimą. Šios išlaidos gali padėti atgaivinti arba reguliuoti šiuos išteklius.

Jis taikomas, kai naudojami ir vartojami ištekliai.

Pavyzdžiui, kiekvienas namų ūkis turi mokėti tam tikrą mokestį už vandens, gaunamo iš upių, suvartojimą. Tai įtraukta į kitus komunalinius mokesčius.

Ūkininkai ir asmenys, dalyvaujantys ar suinteresuoti plėtoti žemę būstui, privalo mokėti žemės mokesčius, kurie iš dalies skiriami poveikio aplinkai vertinimo (PAV) sistemai, kuri padėtų numatyti, apsaugoti ir įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti aplinką nuo neigiamo poveikio. žemės ūkio ir ekonominės veiklos.

Nors tai nuostabus principas, jo plėtra, atsižvelgiant į mūsų gamtos išteklius, turėtų labai sumažinti kai kurių mūsų gamtos išteklių, pavyzdžiui, miško, išeikvojimą.

Viena nepastebėta šio principo problema yra ta, kad ne visos šalys yra įsipareigojusios jo laikytis. Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys šio principo neįgyvendino visapusiškai. Tačiau įgyvendinus šį principą, destruktyviam išteklių ar išteklių naudojimui būtų skiriamas didesnis atsargumas.

3. Atsargumo principas (PP)

Šis principas nustato atsargumo priemones neapibrėžtumui, susijusiam su medžiaga arba veikla, galinčia kelti grėsmę aplinkai, kad ta medžiaga ar veikla nepadarytų neigiamo poveikio aplinkai.

Geriausia atsargumo priemonė yra pašalinti medžiagos pavojų, kuris gali kilti aplinkai ją sunaikinus ar panašiai veiklai. Kiti būdai galėtų būti šios medžiagos pakeitimas aplinkai nekenksminga medžiaga.

Arba taikyti aplinkai nekenksmingas procedūras, kurios buvo pripažintos nekenksmingomis arba turinčios mažesnį poveikį aplinkai

(mes daug saugesni su medžiagomis ir veiklomis, kurių poveikis aplinkai žinomas mažesnis, nei su tomis, kurių neigiamą poveikį aplinkai nežinome).

Kaip vienas iš aplinkos vadybos principų, atsargumo principas turi svarbiausią tikslą – užtikrinti, kad medžiaga ar veikla, galinti kelti grėsmę aplinkai, nebūtų neigiamai paveikti aplinką.

Ypatingas dėmesys skiriamas sunkiai veiklai, kuri gali sukelti neigiamą poveikį aplinkai.

Atsargumo principas apima pirminės ir antrinės veiklos, galinčios kelti pavojų aplinkai, matavimą. Tai taip pat apima galimų teršiančių medžiagų perdavimą atliekant bandymus, siekiant nustatyti galimą jų poveikį aplinkai.

Net ir negavus įtikinamų mokslinių įrodymų, siejančių konkrečią medžiagą ar veiklą su žala aplinkai, ta medžiaga ar veikla pažymima raudonai, kol jos saugumas nėra visiškai įrodytas moksliškai.

Šis principas yra naudingas valdant riziką, kai yra netikrumo dėl problemos poveikio aplinkai.

Rio de Žaneiro deklaracijos 15 principe buvo pabrėžtas šis principas ir teigiama, kad neturėjimas įtikinamo mokslinio tikrumo neturėtų būti naudojamas kaip priežastis atidėti ekonomiškai efektyvias priemones, skirtas užkirsti kelią aplinkos blogėjimui.

Taikant šį principą, skundų ir pramonės įmonių poveikis aplinkai vertinamas taikant atsargumo principą ir patariama, kokių geriausių ir saugiausių priemonių ir procedūrų reikia laikytis, kad nebūtų neigiamo poveikio aplinkai.

Atsargumo principas, kaip vienas iš aplinkos vadybos principų, būtinas siekiant apsaugoti žmones, aplinką, įmonės turtą ir reputaciją, įgyvendinti politiką, padedančią mažinti aplinkos blogėjimą.

4. Atsakomybės principas

Vienas iš aplinkos vadybos principų – atsakomybės principas – rūpinasi kiekvieno žmogaus, verslo, įmonės, pramonės, valstybės ir net šalies atsakomybe palaikyti aplinkoje vykstančius ekologinius procesus.

Turint galimybę naudotis aplinkos ištekliais, atsiranda atsakomybė naudoti šiuos išteklius tvariam ekologiniam vystymuisi, ekonominiam efektyvumui, socialiai sąžiningam būdui.

Pagal šį principą kiekvienas asmuo, įmonė, įmonė ir kt. yra atsakingas už saugios, švarios ir tvarios plėtros užtikrinimą ir palaikymą.

Žmonės turi judėti kasdieniame gyvenime su atsakomybės jausmu, kad aplinka būtų saugesnė, švaresnė ir tvaresnė, tas pats galioja ir aplinką teršiančioms įmonėms bei organizacijoms.

5. Proporcingumo principas

Vienas iš aplinkos vadybos principų, proporcingumo principas, nurodo pusiausvyros sąvoką. Tai apima pusiausvyrą tarp ekonominio vystymosi ir aplinkos apsaugos, kita vertus.

Kadangi mes siekiame ekonomikos augimo ir vystymosi, vystymosi ir aplinkos apsaugos pusiausvyra turi būti tiesioginė. Kai saugome savo aplinką, ji palaiko ekonominį vystymąsi.

Negalima teigti, kad ekonomikos vystymąsi lydi tam tikras neigiamas poveikis aplinkai. Kai kurios reikalingos infrastruktūros kūrimas dėl ekonomikos plėtros buvo laikomas pagrindine žmonijos vystymosi dalimi

Ir be tinkamos aplinkos, kurioje būtų numatyta žemė šių konstrukcijų statybai, negali būti integruota didesnė ir geresnė plėtra, todėl reikia saugoti aplinką.

Būtina, kad žmonės būtų suinteresuoti išlaikyti pusiausvyrą aplinkoje, siekdami ekonomiškos plėtros. Nauda bet kas daroma aplinkai ir balansas su ekonomine plėtra turėtų būti didesnės dalies žmonių.

Plėtra neturi trukdyti aplinkos apsaugai, o aplinkos apsauga – ekonominiam vystymuisi.

6. Dalyvavimo principas

Vienas iš aplinkosauginio būdo principų – Dalyvavimo principas – atsižvelgia į tai, kad kiekvienas žmogus turi dalyvauti priimant aplinką gerinančius sprendimus ir aplinką tausojančią veiklą. Kiekvienas asmuo, įmonė ir vyriausybė turi dalyvauti kuriant politiką, gerinančią aplinką.

Bendradarbiaujant vyriausybei, firmoms ir įmonėms bei kiekvienam piliečiui, dirbančiam įvairių aplinkosaugos reikalų srityje, lengva priimti sprendimus per minčių šturmą apie būtinybę saugoti aplinką.

Kai kurios dalyvavimo sritys yra susijusios su medžių ir kitų augalų, mineralų, dirvožemio, žuvų ir laukinės gamtos naudojimu tokiems tikslams kaip medžiagos ir maistas, taip pat vartotojiškam ir nenaudojančiam poilsiui.

Antrasis klausimas susijęs su kietųjų atliekų šalinimu, ty šiukšlių, statybinių ir griovimo medžiagų bei chemiškai pavojingų atliekų ir kt. Trečiasis dalyvavimo klausimas yra susijęs su taršą keliančia veikla.

Matydami tvarios, švarios ir saugios aplinkos poreikį, asmenys, įmonės, vyriausybė ir įmonės turi dalyvauti priimant aplinkosaugos sprendimus ir dalyvaujant tokioje veikloje kaip kietųjų atliekų tvarkymas,

dujų išmetimo kontrolė, cheminių medžiagų šalinimas siekiant pagerinti aplinką ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

7. Veiksmingumo ir efektyvumo principas

Veiksmingumo ir efektyvumo principas atsižvelgia į tai, kad kiekvienos šalies, miesto ar valstijos vyriausybė yra atsakinga už gerai struktūrizuotą politiką ir procedūras įgyvendinant tvarią vandens valdymą.

Kaip vienas iš aplinkos vadybos principų, veiksmingumo ir efektyvumo principas atsižvelgia į tai, kad išteklius efektyviai naudotų politikos priemonių naudotojas, skatinantis kuo labiau sumažinti šių išteklių švaistymą.

Ji taip pat siekia sumažinti aplinkosaugos išlaidas, kuriant ir įgyvendinant įstatymus, procesus ir procedūras aplinkos valdymo problemoms spręsti.

Šis principas skatina įvairias įmones, įmones ir organizacijas bei agentūras decentralizuoti ir įgyvendinti geresnius išteklių valdymo būdus siekiant užtikrinti tvarumą.

Šis tvarumas siūlomas naudojant naujus viešojo valdymo NPM, kad jie galėtų pasiekti norimų rezultatų saugodami aplinką mažesnėmis sąnaudomis.

Nesugebėjimas pritaikyti tinkamo atliekų tvarkymo sukėlė ligų protrūkius, dirvožemio degradaciją, vandens taršą, dėl kurios atsirado per vandenį plintančios ligos, todėl atliekų tvarkymas turi būti veiksmingesnis.

Taip pat būtina, kad pagrindinės agentūros ir tarybos teiktų veiksmingumo ir efektyvumo principą svarbiausiu prioritetu siekiant sumažinti atliekų susidarymą ir kontroliuoti šiukšlių sąvartynus.

DUK

Kiek yra aplinkos vadybos principų?

Egzistuoja septyni aplinkos vadybos principai ir jie yra: „Mokėjimo teršėjas“ principas, „Užmokės už naudotoją“ principas, „Efektyvumo ir efektyvumo principas“, „Dalyvavimo principas“, „Atsakomybės principas“, „Atsargumo principas“ ir „Proporcingumo principas“.

Rekomendacijos

Providence Amaechi

redaktorius at EnvironmentGo! | providenceamaechi0@gmail.com | + įrašai

Iš širdies aistringas aplinkosaugininkas. „EnvironmentGo“ pagrindinis turinio rašytojas.
Stengiuosi šviesti visuomenę apie aplinką ir jos problemas.
Visada buvo kalbama apie gamtą, turime saugoti, o ne naikinti.