Teigiama, kad aplinkos pokyčiai vyksta tiek dėl natūralių, tiek dėl antropogeninių ar žmogaus sukeltų procesų aplinkoje.
Aplinkos elementai ir žmogaus veikla prisideda prie aplinkos pokyčių dėl daugybės medžiagų ir energijos dispersijos ir judėjimo.
Natūralūs elementai paverčia saulės energiją į gyvą medžiagą ir sukelia pokyčius, cirkuliuodami medžiagomis per biologinius, okeaninius, geologinius ir atmosferinius procesus.
Kita vertus, žmogaus procesai paverčia medžiagas ir energiją gaminiais ir paslaugomis, kad patenkintų žmogaus poreikius ir norus, papildydami aplinkos pokyčių pavyzdžius.
Turinys
Kas yra aplinkos pokytis?
Aplinkos pokyčiai yra dažniausiai sukeliami aplinkos pokyčiai arba sutrikimai žmogaus sukeltas veiklą ir natūralius ekologinius procesus.
Aplinkos pokyčiai apima įvairius veiksnius, tokius kaip stichinės nelaimės, žmonių įsikišimas ar gyvūnų sąveika.
Aplinkos pokyčiai apima ne tik fizinius pokyčius, bet ir pokyčius biogeocheminiai procesai aplinkos.
Bet koks natūralios ekosistemos būklės pakitimas ar pasikeitimas laikomas aplinkos pasikeitimu. Tai gali būti gamtos įvykių, galinčių sukelti klimato ir atmosferos pokyčius, rezultatas.
Pavyzdžiui, dideli ugnikalnių išsiveržimai į atmosferą išskiria mažytes daleles, kurios blokuoja saulės šviesą, todėl paviršius vėsta, kuris gali trukti keletą metų, o vandenyno srovių svyravimai, tokie kaip El Niño, taip pat gali pakeisti šilumos ir kritulių pasiskirstymą, o žaibo iškrova sukelia miško gaisro kibirkštis.
Tai taip pat gali atsirasti dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, natūralaus miško naikinimo statybos, poilsio, komercinės paskirties (medžių kirtimo) ar žemės ūkio tikslais.
Aplinkos pokyčių pavyzdžiai
- Miškų kirtimas
- Biologinės įvairovės nykimas
- Tarša
- Ozono išeikvojimas
- Klimato kaita
- Dykumėjimas
1. Miškų naikinimas
Tai yra miško medžių šalinimas ar kirtimas ir tada jie buvo skirti ne miškui. Ši konversija gali būti skirta ūkiui, miestui arba rančoms. Taip pat galima sakyti, kad tai tikslingas ar tyčinis miškingos dirbamos žemės pašalinimas.
Tačiau miškų kirtimas taip pat gali įvykti netyčia, kai gaisras sunaikina didelius plotus, pavyzdžiui, žaibo iškrova, dėl kurios kyla miško gaisras. Kalbant apie istoriją, miškai buvo šalinami tik siekiant patenkinti žmonių poreikius.
Miškų naikinimas kai kuriose srityse kelia didelę grėsmę aplinkai dėl taisyklių ir politikos trūkumo. Neigiamos didelio, neribojamo miškų naikinimo pasekmės gali kelti rimtą iššūkį ne tik susijusiai teritorijai, bet ir aplinkai bei ekologinei pusiausvyrai.
Kita vertus, reikia sodinti daugiau medžių ir vykdyti miškų reguliavimo politiką, kad būtų sumažintas pernelyg didelis miško kirtimo ir augalų nykimo greitis.
Medžiai tiekia deguonį, maistą, vandenį ir vaistus visiems visame pasaulyje, taip pat yra buveinė įvairioms ekosistemos rūšims.
Bet jei miškų naikinimas tęsiasi tokiu tempu, koks jis vyksta, vertingos miškininkystės mums nebeliks daug.
Su natūralūs gaisrai, Dėl nelegalių kirtimų ir masinio medienos, kertamos komerciniam naudojimui, kiekio, mūsų miškų mažėja nerimą keliančiu greičiu.
Mažėja deguonies tiekimas, o miškų nykimas sudaro apie 15 proc šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
2. Biologinės įvairovės nykimas
Biologinė įvairovė yra sudėtingiausias ir gyvybiškai svarbus mūsų planetos bruožas. Tai gyvūnų, augalų, grybų ir net mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos, įvairovė, sudaranti gamtą.
Ir kiekviena iš šių rūšių veikia kartu ekosistemose, kad išlaikytų pusiausvyrą ir palaikytų gyvybę.
Daugeliui atrastų rūšių gresia išnykimas dėl žmogaus veiklos, o tai kelia pavojų gausioms žemės rūšims.
Didėjant visuotiniam atšilimui, taršai ir miškų naikinimui, kyla pavojus biologinei įvairovei. Milijardai rūšių išnyksta arba išnyko visame pasaulyje.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad esame šeštojo masinio išnykimo pradžioje, o tai kelia problemų mūsų planetai ir mums patiems.
Žemės rūšių įvairovė kasdien drastiškai mažinama, nes tai daro didelę įtaką ekosistemai, todėl tai yra raginimas nedelsiant ir nuosekliai įgyvendinti biologinės įvairovės apsaugos politiką ir reglamentus visame pasaulyje.
3. Tarša
Tai yra įvadas kenksmingų medžiagų patekimo į aplinką aplinkai ir aplinkoje esančioms rūšims kenksmingu kiekiu. Šios medžiagos ir medžiagos vadinamos teršalais.
Teršalai gali būti natūralūs, pavyzdžiui, vulkaniniai, taip pat žmogaus sukeltas medžiagų išsiskyrimas iš pramonės šakų kietų ir skystų pavidalu, išmetant netinkamas šiukšles.
Tarša yra aplinkos problema, kurios negalima per daug sureikšminti, nes ji pastebima kasdienėje žmogaus veikloje tiek, kiek nuolat gaminamos ir vartojamos medžiagos,
Teršalai kenkia oro, vandens ir žemės kokybei. Tarša yra viena iš pagrindinių daugelio kitų aplinkosaugos problemų, įskaitant klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą, priežasčių.
Visos septynios pagrindinės taršos rūšys, įskaitant orą, vandenį, dirvožemį, triukšmą, radioaktyviąją, šviesą ir šiluminę taršą, veikia mūsų aplinką, o tai sukėlė didelę pasaulinę problemą.
Visų rūšių tarša ir aplinkosaugos problemos yra tarpusavyje susijusios ir daro įtaką viena kitai. Taigi, norint išspręsti vieną, reikia spręsti juos visus.
4. Ozono sluoksnio ardymas
Tai yra laipsniškas sumažinimas Žemės ozono sluoksnis viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, kurį sukelia cheminių junginių, kurių sudėtyje yra dujinio bromo ar chloro, išsiskyrimas iš pramonės ir kitų žmogaus procesų.
Kai kurie junginiai išskiria chlorą ir bromą veikiant stipriai ultravioletiniams spinduliams, todėl žemė gali būti tiesiogiai veikiama ultravioletinių spindulių ir dar labiau skatina visuotinį atšilimą nei klimato kaita.
Šios medžiagos, kurios prisideda prie ozono sluoksnio ardymo, yra žinomos kaip ozoną ardančios medžiagos (ODS).
Šios Ozoną ardančios medžiagos kurių sudėtyje yra chloro, yra chlorfluorangliavandenilis, anglies tetrachloridas, hidrochlorfluorangliavandeniliai ir metilo chloroformas.
Ozono sluoksnį ardančios medžiagos, kuriose yra bromo, yra halonai, metilbromidas ir hidrofluorangliavandeniliai.
Chlorfluorangliavandeniliai yra žinomi kaip gausiausia ozono sluoksnį ardanti medžiaga, jie yra pagrindinė ozono sluoksnio ardymo priežastis ir išsiskiria iš tirpiklių, purškiamų aerozolių, šaldytuvų, oro kondicionierių ir kt.
Tačiau buvo nustatyta, kad ozoną ardo tam tikri gamtos procesai, tokie kaip stratosferos vėjas ir saulės dėmės, taip pat ugnikalnių išsiveržimai yra atsakingi už ozono ardymą.
Ozono sluoksnio ardymas yra didelis aplinkos pokytis, nes padidina ultravioletinės spinduliuotės kiekį, pasiekiantį žemės paviršių, o tai daro didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, pavyzdžiui, odos vėžį, genetinę ir imuninę žalą bei akių kataraktą.
Šiuo tikslu Monrealio protokolas, pataisytas 1987 m., buvo pirmasis išsamus tarptautinis susitarimas, priimtas siekiant sustabdyti ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamybą ir naudojimą.
5. Klimato kaita
Tai žinoma kaip temperatūros ir oro sąlygų pokytis per ilgą laikotarpį. Šį poslinkį gali sukelti natūralūs veiksniai, tokie kaip saulės ciklo pokyčiai.
Tačiau žmogaus veikla buvo tokia pagrindinė klimato kaitos priežastis, daugiausia dėl iškastinio kuro, pvz., anglies, naftos ir dujų, deginimo.
Deginant iškastinį kurą išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios dengia žemę ir sulaiko saulės šilumą bei padidina temperatūrą.
Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos sukelia klimato kaita apima metaną (CH4), Anglies (iv) oksidas (CO2), chlorfluorangliavandenilis (CFC), vandens garai, azoto oksidas (N2O) ir ozonas (O3).
Didesnė šių dujų dalis į atmosferą patenka dėl žmogaus veiklos, pvz., naudojant benziną vairuojant automobilį, naudojant anglį pastatui šildyti, valant žemę ir miškus, išskiriančius anglies (iv) oksidą, sąvartynuose ir gyvulininkystėje. kuris yra pagrindinis metano išmetimo šaltinis.
Kaip pažymima neseniai paskelbtoje JT ataskaitoje, „be precedento neturinčių mūsų veiksmų ir elgesio pokyčių mūsų planeta smarkiai nukentės nuo globalinis atšilimas vos per 12 metų.
6. Dykumėjimas
Dykumėjimas, dar žinomas kaip dykumėjimas, yra procesas, kurio metu dėl natūralių ar žmogaus priežasčių sumažėja sausų žemių (sausų ir pusiau sausų žemių) biologinis produktyvumas.
Taip pat sakoma, kad tai procesas, kurio metu žemės gabalas tampa sausas, tuščias ir netinkamas medžiams ar pasėliams auginti.
Taip nutinka tiek dėl natūralių, tiek dėl žmogaus sukeltų veiksnių, tokių kaip klimato kaita, miškų naikinimas, sausra, perteklinis ganymas, skurdas, politinis nestabilumas, netvaraus drėkinimo praktika ir kt.
Tyrimai parodė, kad trečdaliui Afrikos gresia dykumėjimas.
Išvada
Laikui bėgant žemės aplinka keitėsi į gerąją pusę (pvz., dykumos paverčiant žemės ūkio teritorijomis) ir į blogesnę pusę (pvz., ozono sluoksnio nykimas, tarša įvairiais aplinkos aspektais, dykumėjimas, miškų naikinimas ir kt.).
Tačiau aplinkos pokytis labiau vyrauja neigiamu aspektu, nes žmogaus veikla labai pablogino ir sumažino aplinkos kokybę bei pakeitė pirminę aplinkos būklę.
Todėl labai svarbu, kad mes žinotume apie vykstančius aplinkos pokyčius ir atsakingai vadovautume bei stebėtume tuos pokyčius mūsų gimtojoje planetoje.
6 Aplinkos pokyčių pavyzdžiai – DUK
Kokius aplinkos pokyčius sukelia žmogaus veikla?
Žmogaus poveikis aplinkai buvo vertinamas kaip pokyčiai, vykstantys biofiziniuose aplinkos aspektuose, ir šis poveikis matomas labai įvairiai, įskaitant: taršą, iškastinio kuro deginimą, perteklinį naudojimą ir miškų naikinimą. Visi šie pokyčiai padidino klimato kaitą, prastą oro kokybę, nesaugų vandenį, prastas žemės ūkio paskirties žemes ir dirvožemio eroziją.
Rekomendacijos
- 10 patalpų oro taršos šaltinių.
. - Požeminio vandens užterštumas – priežastys, pasekmės ir prevencija
. - 7 sliekų trūkumai dirvožemyje
. - 10 Sliekų svarba dirvožemyje
. - Saulės energijai toliau augant, jos galite tikėtis visur
. - 9 Biomedicininių atliekų šaltiniai
Ahamefula Ascension yra nekilnojamojo turto konsultantas, duomenų analitikas ir turinio rašytojas. Jis yra Hope Ablaze fondo įkūrėjas ir aplinkos vadybos absolventas vienoje iš prestižinių šalies kolegijų. Jis yra apsėstas skaitymo, tyrinėjimo ir rašymo.