Ozono sluoksnio ardymo poveikis buvo pagrindinė diskusijų tema, nepaisant žemyno, regiono ar šalies, kai kalbama apie pasaulines konferencijas ir žemės taupymo iniciatyvas. Mes visi esame šių padarinių aukos.
Žemės atmosfera yra tai, kas daro gyvybę žemėje, ši atmosfera apsaugo mus nuo žalingos spinduliuotės ir padeda palaikyti žemės temperatūrą, sulaikydama dalį į atmosferą patenkančios šilumos.
Maždaug 15–35 kilometrų aukštyje virš žemės paviršiaus planetą supa dujos, vadinamos ozonu. Ozonas veikia kaip kliūtis Žemės ultravioletinei (UV) spinduliuotei iš saulės.
Tačiau dėl taršos ozono sluoksnis plonėja, todėl gyvybė žemėje buvo veikiama pavojingos saulės spindulių spinduliuotės.
Kas yra ozono sluoksnis?
Žemės atmosfera sudaryta iš šešių sluoksnių, kurie yra
- Egzosfera
- Termosfera
- Mesosfera
- Stratosfera
- Troposfera
Pasak Wiki, ozono sluoksnis or ozono skydas yra Žemės stratosferos sritis, sugerianti didžiąją dalį Saulės ultravioletinės spinduliuotės. Jame yra didelė koncentracija ozonas (O3) kitose atmosferos dalyse, nors vis dar maža, palyginti su kitomis dujomis stratosferoje.
Ozono sluoksnyje yra mažiau nei 10 milijonų dalių ozono, o vidutinė ozono koncentracija Žemės atmosferoje yra apie 0.3 milijono dalių.
Ozono sluoksnis daugiausia randamas apatinėje stratosferos dalyje, maždaug 15–35 kilometrų (9–22 mylių) aukštyje virš Žemės, nors jo storis kinta sezoniškai ir geografiškai.
Ozono sluoksnis yra natūralus dujų sluoksnis antrajame atmosferos sluoksnyje, vadinamas Stratosfera, kuris apsaugo žmones ir kitus gyvius nuo žalingos saulės ultravioletinės (UV) spinduliuotės.
Ozono sluoksnis sudarytas iš labai reaktyvios molekulės, vadinamos ozonu, kurioje yra trys (3) deguonies atomai. Ozonas yra atmosferoje esančios dujos, formulė O3. Didžiausia ozono dujų koncentracija randama Stratosferoje.
Kiekvienam dešimčiai (3) milijonų oro molekulių yra maždaug trys (10) molekulės.
13 m. kovo 1839 d. chemikas Christianas Friedrichas Schönbeinas atliko vandens elektrolizės eksperimentus. Jis pastebėjo savitą kvapą, panašų į kvapą po žaibo. 1839 m. jam pavyko išskirti naują cheminę medžiagą ir pavadino ją ozonu iš graikiško žodžio „atviras“, reiškiančio „uostyti“.
Tada 1867 m. buvo nustatyta, kad ozonas yra molekulė, susidedanti iš trijų (3) deguonies atomų, ir nustatyta, kad jis natūraliai randamas aukštesnėje atmosferoje.
Ozonas atlieka labai svarbią funkciją – neleidžia žalingiems saulės ultravioletiniams spinduliams patekti į žemės paviršių.
Saulės ultravioletinė (UV) spinduliuotė bus labai žalinga, nes ji gali sukelti odos vėžį, aklumą, silpną imuninę sistemą ir daugelį kitų ligų, ozono sluoksnis apsaugo mus nuo šių žalingų ultravioletinių (UV) spindulių, sugerdamas apie 98 procentus jų, tačiau žmogaus veiklos, šiam apsauginiam sluoksniui gresia pavojus.
Devintajame dešimtmetyje mokslininkai išsiaiškino, kad ozono dujų kiekis žemės atmosferoje sumažėjo, taip pat buvo pranešta, kad 1980% ozono sluoksnio sumažėjo virš Antarktidos. Šis ozono sluoksnio sumažėjimas vadinamas ozono sluoksnio ardymu.
Turinys
Kas tiksliai yra ozono sluoksnio ardymas?
Pagal Britannika, ozono sluoksnio ardymas yra laipsniškas Žemės retėjimas ozono sluoksnis viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, kuriuos sukelia cheminių junginių, turinčių dujinių, išsiskyrimas chloro arba bromas iš pramonės ir kitos žmogaus veiklos.
Išretėjimas ryškiausias poliariniuose regionuose, ypač virš Antarktidos. Ozonas išeikvojimas yra pagrindinė aplinkos problema, nes jis padidina jo kiekį ultravioletinė (UV) spinduliuotė, pasiekianti Žemės paviršių, o tai padidina greitį odos vėžys, akių kataraktair genetinių bei imuninės sistemos pažeidimų.
Ozono sluoksnio ardymas – tai ozono koncentracijos ozono sluoksnyje sumažėjimas. Tai laipsniškas viršutiniuose atmosferos sluoksniuose esančio žemės ozono sluoksnio plonėjimas.
Ozono sluoksnio ardymą taip pat sudaro daug didesnis pavasario stratosferos ozono sumažėjimas aplink Žemės poliarinius regionus, kurie vadinami ozono skylėmis.
Ozono sluoksnio ardymą daugiausia sukelia cheminės medžiagos, tokios kaip chlorfluorangliavandeniliai (CFC), hidrofluorangliavandeniliai (HFC) ir kitos ozono sluoksnį ardančios medžiagos. Šios cheminės medžiagos dažniausiai randamos purškikliuose, oro kondicionieriuose, šaldytuvuose ir plastikiniuose gaminiuose naudojamuose šaltnešiuose.
Chlorfluorangliavandeniliai yra molekulės, kuriose yra chloro, fluoro ir anglies, kai chlorfluorangliavandenilių molekulė patenka į žemės atmosferą, ultravioletiniai saulės spinduliai priverčia ją suskaidyti ir išskiria chloro atomą, o ozono sluoksnis yra labai reaktyvus, nes reaguoja su chloro atomas.
Jis gamina vieną deguonies molekulę ir chloro monoksidą chlorą. Chloro monoksidas toliau reaguoja su kita ozono molekule, kad susidarytų kitas chloro atomas, kuris toliau reaguoja su ozono molekule.
Chloro atomas yra labai reaktyvus, dėl to plonėja ozono sluoksnis atmosferoje ir pasiekia žemės paviršių. Ozono sluoksnio ardymo pasekmės kenkia visoms gyvybės formoms žemėje.
Ozono sluoksnio ardymo poveikis
Poveikis ozono sluoksnio ardymas gali būti jaučiamas stipriai, nes jis tiesiogiai ir netiesiogiai veikia visas gyvybės formas.
Ozono sluoksnio ardymo poveikį nagrinėsime 4 potemėse:
- Poveikis žmonių sveikatai
- Poveikis gyvūnams
- Poveikis aplinkai
- Poveikis jūrų gyvybei
1. Poveikis žmogaus sveikatai
Vienas iš ozono sluoksnio ardymo padarinių žmonėms yra tai, kad daugiau ultravioletinių spindulių prasiskverbia į žemės paviršių, o tiesioginis ultravioletinių saulės spindulių poveikis dėl ozono sluoksnio ardymo sukelia žmonių sveikatos problemų, tokių kaip odos ligos, vėžys, nudegimai saulėje. , katarakta, greitesnis senėjimas ir silpna imuninė sistema.
2. Poveikis augalams
Ozono sluoksnio nykimas keistai veikia augalus, nes ultravioletiniai spinduliai prasiskverbia į žemę, keičia augalų fiziologinius ir vystymosi procesus, sukelia augalų augimo sutrikimus.
3. Poveikis aplinkai
ultravioletiniai spinduliai neigiamai veikia augalus ir pasėlius. Tai gali sukelti minimalų augalų augimą, mažesnį lapų dydį, žydėjimą ir fotosintezę augaluose ir žemesnės kokybės pasėliai žmonėms. O augalų produktyvumo mažėjimas savo ruožtu paveiktų dirvožemio eroziją ir anglies ciklą. Miškai taip pat turi atlaikyti žalingą ultravioletinių spindulių poveikį.
4. Poveikis jūrų gyvūnijai
Planktonus labai veikia žalingi ultravioletiniai spinduliai. Jie yra aukščiau vandens maisto grandinėje. Jei planktonas bus sunaikintas, tai greičiausiai turės platų poveikį visai žemutinėje mitybos grandinėje esančiai jūros gyvybei. Mokslininkai įrodė, kad tiesiogiai fitoplanktono gamyba sumažėjo dėl ozono sluoksnio ardymo.
Vienas iš ozono sluoksnio ardymo padarinių jūros gyvūnijai yra tas, kad jis daro žalą ankstyvosioms žuvų, krevečių, krabų, varliagyvių ir kitų jūros gyvūnų vystymosi stadijoms.
5. Poveikis biogeocheminiams ciklams
Padidėjusi ultravioletinė spinduliuotė sukelia ozono sluoksnio ardymą, todėl keičiasi šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pvz., anglies dioksido, anglies monoksido, karbonilo sulfido, ozono ir galbūt kitų dujų, šaltiniai ir absorbentai biosferoje.
Galite pasiskaityti apie 7 ozono sluoksnio nykimo priežastys
Ozono sluoksnio ardymo poveikis – DUK
Ar ozono sluoksnis gyja?
Pasaulinis ozono sluoksnį ardančių medžiagų suvartojimas sumažėjo maždaug 98 % nuo tada, kai šalys pradėjo imtis veiksmų pagal Monrealio protokolą.
Dėl to agresyviausių ozono sluoksnį ardančių medžiagų rūšių koncentracija atmosferoje mažėja ir ozono sluoksnis rodo pirmuosius atsigavimo požymius.
Vis dėlto manoma, kad ozono sluoksnis visiškai neatsistatys anksčiau nei antroje šio amžiaus pusėje. Taip yra todėl, kad išleidusios ozono sluoksnį ardančios medžiagos atmosferoje išlieka daug metų ir toliau daro žalą.
Dar reikia daug nuveikti, kad būtų užtikrintas nuolatinis ozono sluoksnio atsistatymas ir sumažintas ozono sluoksnį ardančių medžiagų poveikis Žemės klimatui.
Ozono sluoksnio nykimo problemos sprendimas buvo pats geriausias mokslininkų, pareigūnų ir aplinkos politikos ekspertų pasirinkimas.
„Tai buvo momentas, kai šalys, kurios paprastai konkuruoja tarpusavyje, suvokė kolektyvinę grėsmę ir nusprendė įgyvendinti sprendimą“, – elektroniniame laiške sakė buvusi EPA vadovė Carol Browner.
Aštuntojo dešimtmečio mokslininkai išsiaiškino, kad tam tikra cheminių medžiagų klasė, dažnai naudojama aerozolių purškimui ir šaldymui, naikina apsauginį ozono sluoksnį Žemės atmosferoje, kuris apsaugo planetą nuo žalingos ultravioletinės spinduliuotės, susijusios su odos vėžiu.
Ozono sluoksnis plonėjo visur ir virš Antarktidos susidarė skylė, dėl kurios ne tik padaugėjo odos vėžio atvejų, bet ir kataraktos bei plačiai paplitusių ekosistemų pokyčių visame pasaulyje, sakė Šiaurės Karolinos universiteto atmosferos mokslininkas Jasonas Westas.
„Tai pirmas kartas, kai sukūrėme planetų žudymo problemą, o tada apsisukome ir ją išsprendėme“, – sakė Stenfordo Džeksonas.
1987 m. pasaulio šalys pasirašė Monrealio protokolą – pirmąją tokio pobūdžio sutartį, uždraudusią ozoną graužiančius chemikalus.
Šiuo metu kiekviena pasaulio valstybė yra priėmusi sutartį, 99% ozono sluoksnį ardančių cheminių medžiagų buvo laipsniškai atsisakyta, „kasmet 2 milijonai žmonių išgelbėjami nuo odos vėžio“, – elektroniniame laiške sakė Jungtinių Tautų aplinkos programos direktorė Inger Andersen.
Ozono skylė virš Antarktidos blogėjo porą dešimtmečių, tačiau per pastaruosius kelerius metus ji pamažu pradėjo gyti priepuoliais ir spurtais. Jungtinių Tautų aplinkos programa numato, kad ozonas „visiškai išgis iki 2030-ųjų“.
Rekomendacijos
- Biologinės įvairovės taškai pasaulyje
. - 9 populiariausios ekologiškos įmonės Kanadoje
. - 10 patalpų oro taršos šaltinių
. - Oro tarša gali išprovokuoti COVID19 mirtį / padidinti mirtį
. - 7 Patalpų oro taršos poveikis.