12 Kosmoso tyrinėjimų poveikis aplinkai

Kosmoso tyrinėjimai šiuo metu yra karšta pokalbių tema. Dabar galbūt pirmą kartą po istorinio Apollo 11 nusileidimo Mėnulyje kelionės į kosmosą vėl pasiekė aukščiausią lygį.

Tačiau dabar dėmesys sutelktas į tvarumą ir kosminių tyrimų programų poveikį aplinkai, nes prognozuojama, kad per ateinančius dešimt metų paleidimų dažnis labai padidės.

Kosmoso tyrinėjimų poveikis aplinkai

Procesas, kuris per kelias minutes sudegina milijonus svarų raketinio kuro, turės įtakos aplinkai, net jei raketų poveikis klimatui nebuvo iki galo ištirtas ir suprastas.

• Kosminės šiukšlės
• Išteklių gavyba
• Erdvėlaivių kuro nuotėkis
• Poveikis dangaus kūnams
• Šviesos tarša
• Energijos suvartojimas
• Radijo dažnio trukdžiai
• Kosmoso turizmo poveikis
• Padidėjusi anglies dioksido emisija
• Indėlis į visuotinį atšilimą
• Vandenilio chlorido rūgšties gamyba
• „Space Shuttle“ ozono skylės 

1. Kosminės šiukšlės

Kosminės šiukšlės atsiranda dėl didėjančio palydovų, atliekų raketų pakopų ir kitų Žemės orbitoje esančių šiukšlių kiekio. Veikiantiems palydovams kyla pavojus dėl šios nuolaužos, kurios taip pat gali sukelti susidūrimus, dėl kurių į atmosferą pateks daugiau šiukšlių.

2. Išteklių gavyba

Raketų ir erdvėlaivių statybai reikalingų išteklių gavybos procesas gali turėti įtakos Žemės ekosistemai. Mineralų ir metalų kasyba reikalingos kosmoso tyrinėjimams, gali turėti įtakos aplinkai, ypač jei tai neatliekama atsakingai.

3. Erdvėlaivių kuro nuotėkis

Netyčinis kuro nuotėkis iš erdvėlaivio gali įvykti kilimo ar orbitos metu, o tai kelia pavojų kitiems palydovams ir kosminėms misijoms, taip pat gali užteršti kosmoso aplinką.

4. Poveikis dangaus kūnams

Kosmoso tyrinėjimų misijos, ypač su nusileidimais ar roveriais, gali netyčia perduoti mikroorganizmus iš Žemės į kitus dangaus pasaulius, todėl teršia ir keičia jų buveines.

5. Šviesos tarša

Astronominiams stebėjimams įtakos turi šviesos tarša, kurią sukelia kosmoso operacijos. Palydovinis ir kosmoso infrastruktūros apšvietimas gali paveikti mėgėjų ir profesionalų astronomiją, trukdydamas antžeminiams teleskopams.

6. Energijos suvartojimas

Kosmoso tyrimų sistemoms gaminti ir eksploatuoti energijos išteklių reikia dideliais kiekiais. Bendras poveikis aplinkai apima Anglies pėdsakas nuo erdvėlaivio konstravimo ir paleidimo.

7. Radijo dažnio trukdžiai

Palydovai ir erdvėlaiviai skleidžia radijo bangas, kurios gali sutrikdyti antžeminio ryšio tinklus ir astronominius stebėjimus. Dėl šių trukdžių gali sutrikti ryšių tinklų ir radijo teleskopų veikimas.

8. Kosmoso turizmo poveikis

Kosmoso turizmas yra augantis sektorius, keliantis savo aplinkosaugos problemų. Reguliarus raketų paleidimas komerciniams kosmoso tyrinėjimams gali pabloginti kai kuriuos neigiamus kosmoso tyrinėjimo padarinius aplinkai, pvz., triukšmą ir oro taršą.

9. Padidėjęs anglies dioksido išmetimas

Daugumos raketų degalų masė yra 95%. Didesnei raketai pakilti reikės daugiau degalų. „SpaceX“ raketos „Falcon Heavy“ veikia žibalo pagrindu pagamintais degalais (RP-1), o NASA „Space Launch System“ (SLS) „Core Stage“ „skystieji varikliai“ veikia skystu deguonimi ir vandeniliu.

Paleidimo metu RP-1 ir deguonis susijungia, kad deginant susidaro didelis kiekis anglies dioksido. Kiekvienoje Falcon raketoje yra apie 440 tonų žibalo, o RP-1 anglies kiekis yra 34%. Nors tai yra nereikšminga, palyginti su CO2 emisija visame pasaulyje gali kilti problemų, jei „SpaceX“ tikslas paleisti kas dvi savaites išsipildys.

10. Indėlis į visuotinį atšilimą

Pagrindinis kuras, naudojamas NASA kietosiose raketose, yra amonio perchloratas ir aliuminio milteliai. Degimo metu šios dvi molekulės susijungia, kad susidarytų aliuminio oksidas kartu su keliais papildomais produktais.

Pagal kritinis tyrimas, šios aliuminio oksido dalelės, kurios, kaip buvo manoma, pirmiausia atvėsina Žemę, atspindėdamos saulės srautą į kosmosą, gali padidinti visuotinį atšilimą, sugerdamos į kosmosą sklindančią ilgųjų bangų spinduliuotę.

11. Druskos rūgšties gamyba

Didelis druskos rūgšties kiekis gali susidaryti naudojant perchlorato oksidatorius, naudojamus kietosiose raketose, kad būtų užtikrintas deguonis degimui. Ši itin ėsdinanti rūgštis tirpsta ir vandenyje. Vandenilio chlorido rūgštis gali sumažinti aplinkinių upelių vandens pH, todėl jis yra per rūgštus, kad žuvys ir kitos rūšys išgyventų.

NASA atrado, kad teršalai, tokie kaip druskos rūgštis, taip pat gali sumažinti augalų rūšių įvairovę paleidimo vietose, remiantis techniniu vadovu, kuriame aptariamas Kennedy centro kosminių paleidimų poveikis aplinkai.

12. „Space Shuttle“ ozono skylės 

Kol kas erdvėlaivių laikotarpis yra vieninteliai tiesioginiai matavimai, kaip raketų paleidimas veikia atmosferos cheminius procesus. NASA, NOAA ir JAV oro pajėgos 1990-aisiais surengė programą, skirtą ištirti erdvėlaivių kietojo kuro stiprintuvų poveikį stratosferos ozonui, kai šalys susivienijo, kad taisytų ozono sluoksnį.

„Dešimtajame dešimtmetyje kilo didelis susirūpinimas dėl chloro iš kietųjų raketų variklių“, – teigė Rossas. „Chloras yra blogis ozonuoti stratosferoje, o kai kurie modeliai rodo, kad ozono sluoksnio ardymas dėl kietųjų raketų variklių būtų labai reikšmingas.

NASA WB 57 didelio aukščio lėktuvu mokslininkai praskrido pro kosminių raketų sukurtus stulpelius Floridoje. Jie sugebėjo išanalizuoti cheminius procesus žemutinėje stratosferoje iškart po raketų praplaukimo, pasiekusios iki 60,000 19 pėdų (XNUMX km) aukštį.

„Vienas iš pagrindinių užklausų buvo šiuose kietųjų raketų varikliuose pagaminto chloro kiekis ir tipas“, – Space.com sakė Davidas Fahey, pagrindinis tyrimo tyrėjas ir NOAA Chemijos mokslų laboratorijos vadovas.

„Prieš analizuodami duomenis atlikome kelis matavimus. Šis išsklaidytas stulpas [paliktas raketos] gali lokaliai sumažinti ozono sluoksnį, nors tuo metu nebuvo pakankamai erdvėlaivių, kad galėtų paveikti planetą.

Nors kosminio laivo eksploatavimas buvo nutrauktas prieš dešimt metų, ozono sluoksnį ardančius junginius vis dar gamina raketos, kurios naudojamos žmonėms ir kroviniams siųsti į kosmosą.

Tiesą sakant, 2018 m. Pasaulio meteorologijos organizacija savo naujausiame ketverių metų moksliniame ozono sluoksnio sluoksnio nykimo vertinime pabrėžė raketas kaip potencialią ateities problemą. Grupė pareikalavo, kad būtų atlikti papildomi tyrimai, nes tikimasi, kad paleidimų skaičius padidės. 

Išvada

Yra tam tikras mūsų smalsumo pateisinimas. Tačiau atminkite, kad tas pats asmuo sunaikino Žemės gyvenimo kokybę. Ar mes, kaip žmonės, rimtai vertiname savo planetą Žemę, nepaisant to, ar kitose planetose yra gyvybės?

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma mūsų jūrų dar neatrastos, ar kosmoso tyrinėjimai verti visos šios taršos iš Žemės ir už jos ribų? Žemės dar nebuvo kolonizavusi nežemiška gyvybė. Užuot ieškoję žemės Mėnulyje, turėtume stengtis pagerinti gyvybę Žemėje. Tarp ateivių gali būti harmonija.

Rekomendacijos

•  6 Putų polistirolo poveikis aplinkai
  .
• 4 Smėlio kasybos poveikis aplinkai
  .
• 5 Žymus viešbučių poveikis aplinkai
  .
• 5 Krevečių auginimo poveikis aplinkai
  .
• 7 Sidabro kasybos poveikis aplinkai