7 aplinkos taršos rūšys

Aplinkos taršos problema yra sudėtinga ir kelia susirūpinimą visame pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime 7 pagrindines aplinkos taršos rūšis.

Oro tarša, vandens tarša, žemės tarša, triukšmo tarša, branduolinė tarša, šviesos tarša, šilumos tarša yra visos aplinkos taršos rūšys. Pastaraisiais metais buvo dedama daug pastangų siekiant sutvarkyti aplinką. Tačiau aplinkos tarša išlieka pagrindine problema neišsivysčiusiose, besivystančiose ir išsivysčiusiose šalyse bei kaimo ir miesto bendruomenėse. Aplinkos tarša kelia nuolatinį pavojų sveikatai. Dėl tarpvalstybinio pobūdžio jį dar sunkiau valdyti.

Neabejotinai problemos yra didžiausios besivystančiame pasaulyje nei išsivysčiusiose šalyse. Tai gali būti dėl prastų ir netvarių technologijų, priimtų šiose šalyse. Tai nepateisina to, kad visos šios aplinkos taršos rūšys; ypač tos, kurias sukėlė industrializacija, pirmiausia prasidėjo išsivysčiusiose šalyse. Bėgant metams jie sugebėjo iki minimumo sumažinti taršą, atsirandančią dėl industrializacijos, nes buvo tobulinami moksliniai tyrimai ir technologijos.

Aplinkos tarša – tai aplinkai ir jos sudedamosioms dalims kenkiančių medžiagų ar agentų išleidimas arba įvežimas.

Aplinkos tarša gali būti apibrėžta kaip toksiškų arba potencialiai aplinkai žalingų medžiagų buvimas. Aplinkos tarša yra tam tikra aplinkos blogėjimo forma. Teršalai – tai medžiagos ar medžiagos, sukeliančios įvairią aplinkos taršą. Teršalai būna įvairių formų. Jie apima ne tik chemines medžiagas, bet ir organizmus bei biologines medžiagas, taip pat energiją įvairiomis formomis (pvz triukšmas, spinduliuotė, karštis).

Aplinkos tarša taip pat yra teršalų patekimas į aplinką, sukeliantis žalą ar diskomfortą žmonėms, kitiems gyviems organizmams ir visai aplinkai.

Aplinkos teršalai gali būti natūraliai susidarančios medžiagos arba energija, tačiau jie laikomi teršalais, kai viršija natūralų lygį.

Aplinkos tarša vyksta tada, kai aplinka negali apdoroti laiku arba viršijo savo natūralų gebėjimą tvarkyti toksines medžiagas, išsiskiriančias dėl žmogaus veiklos. be jokių struktūrinių ar funkcinių jos sistemos pažeidimų. Kita vertus, aplinka tampa užteršta, jei žmonės nežino, kaip dirbtinai skaidyti šiuos teršalus. Teršalai gali išlikti daugelį metų, per kuriuos gamta bandys juos suskaidyti. blogiausiu atveju gali užtrukti net tūkstančius metų, kol jie gali visiškai natūraliai suirti.

Taršos šaltiniai apima, bet tuo neapsiribojant, pramonines emisijas, prastus sanitarinius įrenginius, netinkamą atliekų tvarkymą, iškastinio kuro deginimą, neapdorotas nuotekas, sąvartynus, pesticidus, herbicidus, fungicidus ir kitas žemės ūkio veiklos chemines medžiagas, stichines nelaimes, pvz., ugnikalnius ir kt. .

Turinys

Yra trys pagrindiniai aplinkos taršos tipai. Ši klasifikacija pagrįsta užterštos aplinkos komponentu. Trys pagrindinės aplinkos taršos rūšys yra oro tarša, vandens tarša ir žemės/dirvožemio tarša. Kiti apima šiluminę / šilumos taršą, radioaktyviąją taršą, šviesos taršą ir triukšmo taršą.

Oro tarša
Vandens tarša
Žemės tarša (dirvožemio tarša)
Triukšmo tarša
Šviesos tarša
Radioaktyvioji/branduolinė tarša
Šiluminė tarša

1. Oro/atmosferos tarša

Oro tarša – tai kenksmingų ar toksiškų medžiagų išmetimas į aplinką, užteršiantis orą ir visą atmosferą.

Atmosfera sudaryta iš dujų mišinio, paprastai vadinamo oru. Šios dujos yra azotas, deguonis, argono anglies IV oksidas, metanas, vandens garai ir neonas, kai padidėja arba sumažėja bet kurio iš šių dujinių komponentų lygis arba į dujinę sistemą patenka pašalinių dujų, kietųjų medžiagų ir skysčių. atmosferą, orą galima apibūdinti kaip užterštą.

Įprasti oro teršalai yra sieros dioksidas, azoto dioksidas, anglies monoksidas, ozonas, lakieji organiniai junginiai, kietosios dalelės, dūmai, ore esančios dalelės, radioaktyvieji teršalai.

Oro taršos padariniai yra fotocheminio smogo susidarymas, aerozolių susidarymas, ozono sluoksnio ardymas ir sustiprėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis bei sveikatos problemos.

Fotocheminis smogas susidaro, kai angliavandeniliai ir azoto oksidai reaguoja esant saulės šviesai. Jis sudaro gelsvai rudą miglą, dėl kurios blogas matomumas ir atsiranda daug kvėpavimo sutrikimų bei alergijų, nes jame yra teršiančių dujų.

Ozono sluoksnis randamas atmosferos stratosferos srityje. Jis sugeria kenksmingus ultravioletinius (UV) saulės spindulius ir apsaugo gyvybę žemėje nuo žalingo UV spindulių poveikio.

Tačiau angliavandeniliai, tokie kaip chlorfluorangliavandeniliai (CFC), reaguodami su ozonu stratosferoje, sudaro skyles ozono sluoksnyje. Susidariusios skylės leidžia UV spinduliams tiesiogiai prasiskverbti į troposferą. Šie spinduliai yra kancerogeniški. Jų poveikis matomas tokiose šalyse kaip Australija ir Naujoji Zelandija, kur odos vėžio dažnis yra didesnis nei kituose pasaulio regionuose.

Aerozoliai yra dujinėje terpėje išsisklaidę kietos arba skysčiai. Aerozolius atmosferoje sudaro teršalai, pavyzdžiui, anglies dalelės. Jie troposferoje sudaro storą sluoksnį, kuris blokuoja saulės spinduliuotę, neleidžia fotosintezei ir keičia oro sąlygas.

Sustiprintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų efektas lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2, NOx, SOx CH4 ir CFC) perteklių troposferoje. Tai padidina žemės paviršiaus temperatūrą.

Oro taršos poveikis sveikatai yra vėžys, kvėpavimo takų ligos, širdies ir kraujagyslių ligos. Žurnale „Environmental Research Letters“ paskelbto tyrimo duomenimis, dėl oro taršos kasmet miršta daugiau nei 2 mln.

Jei oro tarša nekontroliuojama, ji sukelia ligas, alergijas ar mirtį. Tai tiesiogiai susiję su šiltnamio efektu ir visuotiniu atšilimu.

2. Vandens tarša

Tai teršalų patekimas į vandens telkinius, tokius kaip ežerai, upeliai, upės, vandenynai, požeminis vanduo ir kt. Vanduo yra antras labiausiai užterštos aplinkos šaltinis po oro.

Veikla, sukelianti vandens taršą, yra kietųjų atliekų šalinimas į vandens telkinius, nevalytų nuotekų išleidimas, karšto vandens išleidimas, nuotėkis iš drėkinimo vietų ir kt.

Vandens teršalai yra insekticidai ir herbicidai, mikroorganizmai, sunkieji metalai, maisto perdirbimo atliekos, gyvulininkystės veiklos teršalai, lakieji organiniai junginiai, filtratai, nuotekos, pilkasis vanduo, juodasis vanduo, cheminės atliekos ir kt.

Maistinių medžiagų tarša, dar vadinama eutrofikacija, yra vandens taršos aspektas, kai į vandens telkinius patenka maistinių medžiagų, tokių kaip azotas. Šios maistinės medžiagos sukelia pernelyg didelį dumblių augimą tiek, kad dumbliai sunaudoja visą vandenyje ištirpusį deguonį. Kai išsenka deguonis, dumbliai žūva ir vanduo pradeda kvepėti.

Dumbliai taip pat neleidžia šviesai prasiskverbti į vandens telkinius. Taip susidaro anaerobinė aplinka, dėl kurios žūsta vandens organizmai. Dėl šių organizmų irimo vandens telkiniuose sumažėja deguonies lygis.

Kai šie teršalai patenka į vandens telkinį iš vieno identifikuojamo šaltinio, jie vadinami taškiniais šaltiniais. Jei vanduo užterštas dėl skirtingų teršalų kiekių kumuliacinio poveikio, įvyko netikslinė tarša. Požeminio vandens tarša atsiranda dėl infiltracijos ir paveikia požeminio vandens šaltinius, tokius kaip šuliniai ar vandeningieji sluoksniai.

Geriamojo vandens trūkumas, užterštos maisto grandinės, vandens gyvybės nykimas ir per vandenį plintančių ligų, tokių kaip cholera, viduriavimas, vidurių šiltinė ir kt., padaugėjimas yra vandens taršos pasekmės.

3. Žemės tarša (dirvožemio tarša)

Žemės tarša – tai žemės paviršiaus kokybės sumažėjimas arba pablogėjimas, atsižvelgiant į naudojimą, kraštovaizdį ir gebėjimą palaikyti gyvybės formas.

Dirvožemio užterštumas vyksta, kai dirvožemyje yra daug nuodingų cheminių medžiagų, teršalų ar priemaišų.

Netinkamas kietųjų atliekų šalinimas yra pagrindinė žemės taršos priežastis. Šios atliekos ne tik užteršia dirvožemį, bet per nuotėkį ir gruntinius vandenis kaip filtratai patenka į paviršinius vandenis. Didelė arba žema pH vertė pakitusi cheminė sudėtis, maistinių medžiagų praradimas, cheminių medžiagų, trąšų, pesticidų, herbicidų ir kt. buvimas yra dirvožemio užterštumo rodikliai.

Kitos priežastys yra masinis medžių kirtimas, žemės ūkio atliekos, žemės drebėjimai, ugnikalniai, potvyniai, mineralų eksploatavimas, netinkamas atliekų šalinimas, atsitiktinis naftos išsiliejimas, rūgštus lietus, statybos darbai ir kt.

Žemės ar dirvožemio taršos padariniai apima dirvožemio struktūros pokyčius, biologinės įvairovės nykimą, blogą dirvožemio kokybę ir dirbamos žemės praradimą, užterštą maisto grandinę, bendrą sveikatos krizę ir kt.

4. Triukšmo tarša

Triukšmo tarša buvo pripažinta kaip aplinkos taršos rūšis nuo pramonės amžiaus. Tai triukšmo buvimas aplinkoje tokio lygio, kuris kenkia žmonių sveikatai ir kitų toje aplinkoje esančių organizmų sveikatai. Triukšmo tarša veikia kūno pusiausvyrą. Visą dieną esame veikiami aukšto garso lygio namuose, darbo vietose, mokyklose, ligoninėse, turguose, parkuose, gatvėse ir kitose viešose vietose.

Triukšmo lygis matuojamas decibelais (dB). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė pramoniniu požiūriu priimtinus 75 dB triukšmo lygius. 90 dB triukšmo lygis sukelia klausos silpnumą. Triukšmo lygis, viršijantis 100 dB, gali sukelti nuolatinį klausos praradimą

Triukšmo tarša yra pagrindinė vaikų ir suaugusiųjų klausos praradimo priežastis. Statybos, transportas ir kasdienė žmogaus veikla vaidina svarbų vaidmenį kuriant triukšmą.

Dažni lauko triukšmo šaltiniai yra mašinos, variklinių transporto priemonių varikliai, orlaiviai ir traukiniai, sprogimai, statybos darbai ir muzikos pasirodymai.

Triukšmo taršos pasekmės yra spengimas ausyse, klausos praradimas, miego sutrikimai, hipertenzija, didelis streso lygis, nerimas, širdies priepuolis, insultas, prastas darbas ir kalbos trukdžiai.

5. Šviesos tarša

Gali būti nuostabu žinoti, kad šviesa taip pat yra aplinkos taršos šaltinis.

Pagrindiniai natūralūs šviesos šaltiniai yra šviečianti saulė ir žvaigždės bei nešviečiantis mėnulis. Šie kūnai suteikia šviesą dieną ir naktį.

Vykdydami technologinę pažangą, žmonės sukūrė elektros energiją. Nepertraukiamos elektros srovės buvimas tapo rodikliu, naudojamu matuojant vietovės išsivystymo lygį.

Daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be šiuolaikinių patogumų – elektrinių šviestuvų. Dideliuose miestuose beveik neįmanoma pamatyti žvaigždžių ir galaktikų.

Šviesos tarša yra pernelyg didelis dirbtinis apšvietimas, dėl kurio naktį dangus pašviesėja.

Neigiamas šviesos taršos zonų poveikis yra toks:

Patalpų šviesos tarša sukelia akinimo efektą.
Tai gali sukelti negalėjimą užmigti.
Lauko šviesos tarša klaidina naktinius organizmus.
Lauko šviesos tarša sukelia nenatūralius reiškinius, pavyzdžiui, paukščių giedojimą nelyginėmis valandomis.
Šviesos tarša keičia augalų žydėjimo ir vystymosi modelius.
Dėl šviesos taršos, vadinamos dangaus švytėjimu, astronomams – tiek profesionalams, tiek mėgėjams – sunku tinkamai pamatyti žvaigždes.
Remiantis tyrimu, kurį atliko Amerikos geofizikos sąjunga, šviesos tarša taip pat gali pabloginti smogą, nes sunaikina nitratų radikalus, kurie padeda skleisti smogą.

6. Radioaktyvioji/branduolinė tarša

Radioaktyviosios taršos pavyzdys yra 2011 m. Fukušimos Daiichi branduolinė katastrofa ir 1986 m. Černobylio katastrofa. Bandymas gaminti elektros energiją dalijantis radioaktyviosioms medžiagoms, uranui ir plutoniui, lėmė atominės elektrinės avarijas, dėl kurių pateko nuodingos cheminės medžiagos ir spinduliuotės į aplinką

Radioaktyvioji tarša – tai kenksmingų radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką.

Radioaktyviosios taršos šaltiniai gali būti natūralūs arba žmogaus sukurti. Ši emisija gali kilti iš atominių elektrinių, kosminių spindulių žemės plutos, branduolinių bandymų, kasybos, branduolinių ginklų, ligoninių, atsitiktinio radioaktyvių cheminių medžiagų išsiliejimo, gamyklų ar radioaktyviųjų atliekų.

Branduoliniai bandymai yra pagrindinė žmonių radioaktyviosios taršos priežastis. Natūralios emisijos paprastai turi mažą energijos lygį ir nėra kenksmingos. Žmogaus veikla, pavyzdžiui, kasyba, iškelia radioaktyviąsias medžiagas po žeme į paviršių.

Radioaktyvioji spinduliuotė pasitaiko nedažnai, bet yra labai pavojinga. Jie yra kancerogeniški ir sukelia genetinės medžiagos mutacijas.

7. Šiluminė tarša

Šiluminė tarša – tai staigus vandenyno, ežero, upės, jūros ar tvenkinio temperatūros padidėjimas. Tai gali būti dėl žmogaus veiklos, pvz., pramoninių garų išleidimas į vandens telkinius, lietaus vandens nuotėkis esant aukštai temperatūrai ir išleidimas iš rezervuarų su nenatūraliai šalta temperatūra yra kitos šiluminės taršos priežastys.

Šiluminė tarša sumažina ištirpusio deguonies kiekį vandens aplinkoje, keičia šios aplinkos temperatūrą, sukelia vandens organizmų mirtį.

DUK

Kiek yra aplinkos taršos rūšių?

Nėra nustatyto fiksuoto aplinkos taršos skaičiaus ar klasifikacijos. Didėjant žmonių veiklai, kuri teršia aplinką, atsiranda daugiau taršos rūšių.

Rekomendacijos

+ įrašai

7 aplinkos taršos rūšys